Vegetarizmo pakopos pagal Vydūną

Šiuolaikinių žmonių mityba orientuojama išskirtinai į mėgavimąsi skoniu. Todėl atsirado daugybė sintetinių skaniklių, skonio stipriklių, kurie suteikia gero skonio iliuziją. Taip palengva iškreipiama žmogaus sąmonė: jei skanu, reiškia – tai maistas..

Kai žmonės orientuoti tik į maisto skonį, jie praranda nuovoką – kas iš tiesų yra maistas, praranda ir gebėjimą pajusti – kokio maisto reikia organizmui ir kas teikia gyvybinės energijos. Rezultatas – žmogus negali pasisotinti sintetiniu maistu, todėl yra nuolat alkanas: jis valgo daug, įmantriai, ir kartais derina tarpusavyje nesuderinamus produktus.

Tokios mitybos pasekmės – virškinimo sutrikimai, nutukimas, įvairių organizmo sistemų ir organų ligos. Būtent negalėjimas pasisotinti nekokybišku arba sintetiniu maistu daro mus gurmanais, apsirijėliais ir ligoniais. Ir dauguma žmonių jau pastebi ryšį tarp mitybos ir sveikatos, todėl ieško optimalios mitybos būdų.

Vieni apsiriboja ekologiškų produktų paieška, kiti nuolat bando naujas dietas ir maisto papildus, treti susidomi produktų suderinamumu ir sveikais maisto paruošimo būdais. Tačiau daugiausiai ginčų sukelia būtent vegetarizmas – matyt, todėl, kad iš pagrindų griauna nusistovėjusį žmonių požiūrį į mitybą.

Mėsos atsisako vis daugiau žmonių, ir tai jau galima traktuoti kaip žmonių sąmoningumo augimą. Juk vegetarizmas – ne tik paprastas mėsos atsisakymo veiksmas, bet pirmiausia – tam tikros moralinės nuostatos: taikumas, nekenkimas, harmoninga sąveika su gamta.

Vegetarizmas turi būti motyvuotas, tuomet jis tikras, o ne išorinis – dėl įmantrumo ar išskirtinumo. Todėl sunku įsivaizduoti tikrą vegetarą nutukusį, agresyvų, valgantį sintetinius produktus ar maistą, kenkiantį sveikatai.

Mūsų tautos šviesuolis Vydūnas buvo sąmoningo vegetarizmo šalininkas ir gyvas pavyzdys – tai padėjo jam ne tik įveikti sunkią ligą, bet ir sveikai, žvaliai bei kūrybingai nugyventi ilgą amžių. Jis teigė, kad jei žmogaus organizmas yra gyvas, tuomet jam tinkamiausias – gyvas arba mažai apdorotas maistas.

Svarbiausi energijos šaltiniai žmogui Žemėje – saulė, oras ir vanduo. Augalai yra pirminiai saulės energijos generatoriai, todėl žmogui tinka labiausiai. O štai gyvūnai jau yra antroje saulės energijos įsisavinimo pakopoje, nes minta augalais. Dėl šios priežasties mėsa įsisavinama sunkiau ir ilgiau.

Tačiau daugumai iš mūsų nuo gimimo yra įskiepytos tam tikros mitybos nuostatos ir tradicijos, todėl vegetarizmas turi būti sąmoningas, motyvuotas ir palaipsninis veiksmas. Būtent dėl nemotyvuotų, sąmoningai nepagrįstų veiksmų galima sulaukti nepageidaujamų pasekmių sveikatai.

Vydūnas rekomendavo laikytis šių vegetarizmo pakopų:

1. Pirmiausia – mėsos kiekio mažinimas (turima omenyje ir mėsa, ir žuvis). Daržovių, vaisių, grūdų ir pieno gaminių didinimas mityboje.

2. Atsisakyti mėsos. Valgyti kiaušinius, pieno gaminius, grūdus, daržoves ir vaisius.

3. Atsisakyti kiaušinių ir pieno gaminių. Valgyti tik augalinį maistą: daržoves, vaisius, grūdus, riešutus.

4. Mažinti miltinių gaminių kiekį. Valgyti daržoves, vaisius ir riešutus.

5. Atsisakyti miltų, ankštinių augalų. Valgyti daržoves, vaisius, riešutus.

6. Valgyti daržoves, vaisius, riešutus.

7. Valgyti saldžius vaisius ir riešutus.

Kai laikomės tokio palaipsninio mitybos keitimo – organizmas nepatiria streso, palengva apsivalo ir prisiderina prie naujos, sveikos mitybos. Kiek laiko truks kiekvienos pakopos pakeitimai – labai individualu, į kiekvieną sekančią turėtų būti pereinama laisvai ir natūraliai.

Pagrindinis sveikos mitybos rodiklis – žmogus neturi žvėriško alkio, tenkinasi nedideliu maisto kiekiu, pavalgęs pajunta energijos antplūdį, o ne mieguistumą. Jis sveikas, aiškaus proto, pozityviai nusiteikęs, kūrybingas. Jo gyvenime nėra maisto kulto.

Kartais žmonių ginčai dėl vegetarizmo sudrumsčia sąmonę, išgąsdina ir atbaido nuo pokyčių. Painioja ir įvairūs pavadinimai, suskirstymai ir ne visai sveikai atrodančių “sveikatos propaguotojų“ išvaizda.. Tuomet verta pažiūrėti į tai, ką paliko ir savo gyvenimo pavyzdžiu įrodė mūsų šviesuoliai.. 🙂

Ką apie tai manote?

7 mintys apie „Vegetarizmo pakopos pagal Vydūną“

  1. Visi patarimai pagal mane geri, išskyrus 5:
    “Atsisakyti miltų, ankštinių augalų. Valgyti daržoves, vaisius, riešutus“
    Manau būtų klaida atsisakyti ankštinių augalų, nes juose yra daug kalio, naudinga visai žmogaus kraujotakai ir širdžiai. Dėl miltinių patiekalų teisingai, jų galima ir nenaudoti.

    Patinka

  2. Sunkoka tema po švenčių. 🙂 Faktas, žmonės valgo per daug ir viską iš eilės negalvodami. Kiek aš matau, vegetarizmu susidomi daugiausia dėl mados. Mačiau storus vegetarus ir vartojančius alkoholį, jau nekalbu apie kažkokį vidinį agresyvumą arba pasipūtimą dėl savo vegetarizmo. Mano nuomone, visi sveikuoliai turėtų būti geros sveikatos ir geros fizinės būklės pavyzdžiai visiems. Nes tada kuo skiriasi mesėdis nuo vegetaro, jei abu stori ar ligoti? Tarp kitko, mačiau vieną žaliavalgę, aktyviai propaguojančią savo mitybą, kuri stora. Kaip galima tikėti tokiu žmogumi? Jau nekalbu apie agresyvius veganus. Gal jie visi tiesing alkani? 🙂 Vydūno klasifikacija bent jau tvarkos ir aiškumo įneša.

    Patinka

  3. Kaip čia taip 7 punktas. Atsisakyti daržovių ir valgyti tik saldžius vaisius ir riešutus? Kažkaip be daržovių neįsivaizduoju savęs 🙂

    Patinka

  4. Sveiki 🙂

    Mūsų visų požiūris į vegetarizmą gerokai sujauktas. Dažniausiai suprantame tai kaip mėsos nevalgymą. Vydūnas apibrėžia šią sąvoką plačiai: vegetatio – lotyniškai reiškia atgimimas, augimas, todėl vegetaras – žmogus, valgantis sveiką ir gyvybės teikiantį maistą.

    Ir kadangi mūsų požiūris į mitybą neteisingas, jis ir siūlo prie sveiko maisto pereiti palengva, sąmoningai, stebint organizmo reakcijas ir mokantis išgirsti tikruosius organizmo poreikius.

    Jis labai kruopščiai studijavo šį klausimą ir tikrai teisingai jį suprato, nes išsigydė mitybos ir gyvenimo būdo pakeitimu itin sunkią ligą.

    Dėl tų punktų – tai aprašymas, kaip organizmas palengva atsisako sunkiai virškinamų produktų ir racione lieka tik tai, ko pakanka energijai ir sveikatai palaikyti.

    Tai palaipsninis procesas, ir tai nereiškia, kad visi prieis prie mitybos saldžiais vaisiais ir riešutais. Čia parodoma – kiek iš tiesų mums pakanka, o ką jau kiekvienas pasirinks – tai jo sprendimas. Jau vien tai, kad žmogus sąmoningai sprendžia šį klausimą yra labai gerai – kas ieško, tas visada atranda.

    Visapusiškai harmoningas žmogus energiją papildo ne tik maistu, bet ir saule, grynu oru, judėjimu, vandeniu. Ir maisto tuomet reikia tikrai nedaug.

    Kai pagrindinis energijos šaltinis – tik maistas, tuomet jo ir reikia daug, ir žmogus nepasisotina, nes tai neturi būti pagrindinis ir vienintelis energijos šaltinis.

    Mums sunku tai priimti, nes visada buvome mokomi ir nuo vaikystės maitinami kitaip. Bet pažiūrėkime – kokie ligoti dabar žmonės ir suprasime, kad pirmiausiai mus sargdina tai, kuo kasdien mintame.

    Šiuolaikinis požiūris į vegetarizmą labai iškraipytas, nes apaugo naujais pavadinimais ir tikrai susiveda pagrinde tik į mėsos ar gyvulinių produktų atsisakymą. Ir kai žmonės tuo vadovaujasi – jie patys dažnai negali paaiškinti, kodėl taip daro ir apsiriboja tik mėsos atsisakymu, o šalia gali valgyti sintetinį maistą, vartoti alkoholį ir visiškai nesirūpinti savo vidiniu pasauliu ir moralinėmis nuostatomis.

    Todėl ir matome nutukusius, agresyvius ar nesveikai atrodančius žmones, kurie tik atsisakė mėsos, bet gali valgyti visą kitą nesveiką maistą. Juk galima būti storu ir nuo košių arba didelio kiekio suvalgomų riešutų.

    Todėl reikia šį klausimą spręsti atsakingai ir sąmoningai, pasikausčius visapusiška informacija – tuomet optimalios mitybos paieškos bus harmoningos, palaipsninės ir nesuteikiančios jokių sveikatos sutrikimų, atvirkščiai – pajusime jėgų antplūdį ir žvalumą.

    Visiems linkiu sveikatos! 🙂

    Patinka

  5. O aš žinot apie ką pagalvojau skaitydama? Ogi KAIP daug žmonės valgo! Jeigu galima praktiškai didžiosios dalies maisto atsisakyti, tai kodėl mes TIEK kemšame į save ir kaip organizmas tai atlaiko?… Dar daugiau- atsisakę jo mes daromės sveikesni! Man šokas nuo tokio suvokimo…

    Patinka

  6. Labas, Gaida 🙂

    Labai taiklus pastebėjimas. Ir man dažnai tokia mintis kildavo, ypač žiūrint į šventinius stalus.. Pagalvodavau – kur tiek telpa?

    Tokie praregėjimai labai naudingi, todėl nuo šoko – prie veiksmų 😉 ..

    Gražios dienos! 🙂

    Patinka

  7. Atgalinis pranešimas: Apie žaliavalgystę – ruvi

Parašykite komentarą