Mėnuo: gruodžio 2013

Žmogaus stuburas – tarsi kūno ašis: tai griaučių, raumenų ir nervų sistemos pagrindas. Mažiausias stuburo pažeidimas ar iškrypimas gali tapti įvairių kūno dalių ir vidinių organų susirgimų priežastimi. Todėl jis turi būti stiprus ir sveikas!

Ir nors stuburas yra stipriausia ir ištvermingiausia žmogaus organizmo dalis, tačiau įvairiomis stuburo ligomis (PSO duomenimis) serga beveik 80% žmonių! Kodėl taip nutinka? Pasirodo – dėl daugybės priežasčių..

Viena iš svarbiausių priežasčių – nesveika, nesubalansuota mityba ir žalingi įpročiai. Tai ir organizmo užterštumo (dėl kurio atsiranda ir stuburo ligos) ir viršsvorio (kuris taip pat kenkia stuburui) rizikos faktoriai.

Dar viena iš svarbiausių stuburo ligų priežasčių – neteisinga laikysena. Teisinga laikysena stovint turėtų būti tokia: kaklas tiesus, smakras tiesus (nenuleistas), pečiai tiesūs (viename lygmenyje), pilvas įtrauktas. Einame tiesiai, nekrypuojame į šalis, nevelkame kojų – eisena lengva, spyruokliuojanti.

Patikrinti, kaip atrodo taisyklinga laikysena, galime atsistoję nugara prie sienos: stovime tiesiai ir liečiamės prie sienos galva, mentimis, sėdmenimis ir kulnais – tai ir yra teisinga laikysena.

Jei reikia ilgai stovėti – dažniau keiskime pozą, perkelkime svorį tai ant vienos, tai ant kitos kojos. Jei yra galimybė – pavaikščiokime, atsiremkime į sieną. Negalima ilgai avėti aukštakulnių batų – jie taip pat kenkia stuburui, nes iškreipia teisingą laikyseną.

Jei tenka ilgai sėdėti – sėdėkime tiesia nugara, atsirėmę į kėdės atlošą, kojomis siekdami grindis. Būtinai darykime pertraukėles – atsistokime, pasivaikščiokime. Sėdint spaudimas stuburui yra net 40% didesnis, nei vaikštant ar stovint. Blogas įprotis – sėdėti užsikėlus koją ant kojos. Tai ne tik sutrikdo kraujo cirkuliaciją, bet ir iškreipia teisingą laikyseną.

Negalima sėstis staigiai, tarsi griūnant visu svoriu – tai gali pakenkti stuburo tarpslanksteliniams diskams. Sėstis reikėtų lengvai, tiesia nugara. Svarbu, kad ir automobilio krėslas būtų sureguliuotas taip, kad sėdėtume tiesia nugara ir lengvai pasiektume vairą ir pedalus.

Svarbi kūno laikysena ir miegant, todėl lova turi būti lygi ir kieta. Nelygi ar pernelyg minkšta lova gali tapti stuburo iškrypimo priežastimi.

Venkime staigių judesių ir nenatūralių išsilenkimų – taip galima traumuoti stuburą. Jei keliame sunkų svorį – sulenkime kojas, nugarą laikykime tiesiai, o svorį kelkime arčiau kūno. Jei įmanoma – sunkų svorį padalinkime į abi rankas.

Kai reikia nešti sunkų nešulį – paskirstykime jį po lygiai į abi rankas. Saugus, netraumuojantis stuburo nešulys gali būti ne sunkesnis, nei 10 procentų žmogaus kūno svorio.

Judėjimas – būtinas, jei norime išlaikyti sveiką stuburą. Geriausi pratimai sveikam stuburui – ėjimas, tempimo pratimai, joga arba specialūs pratimai. Mankštinkime pilvo raumenis (pilvams – ne!) – tai ne tik stiprina stuburo juosmeninę dalį, bet ir padeda išlaikyti teisingą laikyseną.

Mokykimės valdyti stresą ir išlaikyti dvasinę pusiausvyrą: stresas, negatyvios emocijos provokuoja raumenų spazmus nugaroje – o tai taip pat gali būti įvairių negalavimų priežastis.

Ir dar – neignoruokime nugaros skausmo: jis gali progresuoti ir būti signalu apie prasidedančią ligą. Todėl būtina nustatyti skausmo priežastį bei ją pašalinti, ir – pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į savo laikyseną (ji daug ką pasakys).

Sveikas stuburas – geros sveikatos pagrindas ir rodiklis. Būkite sveiki :)!

Dar praeitame amžiuje psichologai atkreipė dėmesį į ryšį tarp žmogaus emocinės būsenos ir fiziologinių procesų. Dabar jau įrodyta, kad sveikata arba liga yra tam tikra biologinių, psichologinių ir socialinių faktorių sąveika.

Žmogus – sociali būtybė: be socialinių sąlygų jis neišsivystytų kaip asmenybė. Nuo pat gimimo žmogus auklėjamas ir formuojamas šeimoje, ugdymo įstaigose, mokykloje, darbe, visuomenėje.. Koks jis bus – iš vienos pusės priklauso nuo socialinės aplinkos, o iš kitos – nuo biologinio paveldimumo.

Teisingai organizuota visuomenė yra geriausia mokykla vystytis sveikam, kūrybingam, pilnaverčiam žmogui. Šito negalime pasakyti apie šiuolaikinę visuomenę: joje prikurta surogatinių idealų (pinigai, konkurencija, statusas, palaidumas, žalingi įpročiai ir t.t.), neturinčių nieko bendra nei su sveikata, nei su žmoniškumu.

Maža to, tie netikri idealai yra žmonių vidinių prieštaravimų ir vidinės įtampos priežastis – kuri, savo ruožtu, yra daugelio kūno negalavimų priežastis. Sveikatos psichologija, atvirkščiai – formuoja humanistinius idealus: kai svarbūs visi ir kiekvienas atskirai, kai remiamasi bendražmogiškais dorovės principais ir palaikoma sveika emocinė atmosfera.

Pažvelkime, kaip sveikatos psichologija aiškina svarbiausius sveikatos klausimus.

Kokios gali būti ligos priežastys? Žmogus – sudėtinga sistema, todėl ligą gali sukelti daug faktorių:
– Biologiniai (pvz., virusai, bakterijos, struktūriniai defektai, genetika);
– Psichologiniai (emocijos, įsitikinimai, elgesys);
– Socialiniai (elgesio normos, šeima, darbas, priklausymas tam tikroms socialinėms grupėms ir t.t..)

Kas atsakingas už ligą? Žmogus – ne pasyvi auka. Atsakomybė už ligą atsiranda supratus ryšį tarp savo elgesio ir ligos atsiradimo. Ir tai ne tik atsakomybės klausimas: tai suprasdamas, žmogus gali koreguoti savo elgesį ir tuo pačiu panaikinti ligos priežastį.

Kaip gydyti ligas? Gydymas turi būti vientisas, kompleksinis (holistinė medicina), o ne tik atskirų biologinių pokyčių gydymas, kurie pasireiškia ligos atveju. Kompleksinis gydymas apima elgesio pakeitimus (pvz., mityboje, režime, žalingų įpročių atsisakymu) ir įsitikinimų korekcijas – būtinai suderinant juos su medicininėmis rekomendacijomis.

Kas atsakingas už gydymą? Kadangi gydo žmogų, o ne tik konkretaus organo susirgimą, reiškia – ne tik gydytojas, bet ir pacientas yra atsakingas už visišką savo pasveikimą. Jis turi aktyviai prisidėti prie savo sveikimo (laikydamasis rekomendacijų, keisdamas savo elgesį ir įsitikinimus).

Koks ryšys tarp sveikatos ir ligos? Tai tarsi du poliai: gerovės poliuje dominuoja sveikata, o priešingame poliuje – liga. Artėjant prie ligų poliaus, daugėja destrukcinių procesų, kurie pasireiškia charakteringais simptomais ir negalavimais. Svarbiausias sveikatos palaikymo faktorius – sveika gyvensena, o kitaip tariant – ne tik geros sveikatos palaikymas, bet ir nekenkimas sveikatai.

Koks ryšys tarp psichikos ir kūno? Tiesioginis: psichika ir kūnas nuolat sąveikauja. O štai informacinis bumas, gyvenimo ritmo spartėjimas, negatyvi žmonių tarpusavio santykių dinamika (vienatvė, uždarumas, socialinio palaikymo ir bendrų tikslų nebuvimas ir t.t.) bei kiti patogeniniai šiuolaikinio gyvenimo ypatumai veda į emocinę įtampą, kuri ir tampa viena iš įvairių ligų atsiradimo priežasčių.

Statistika teigia: negatyvių psichinių faktorių augimas įtakoja, kad visiškai psichologiškai sveikų žmonių tėra apie 35% .. O tarp besikreipiančių į medicinines įstaigas su įvairiais nusiskundimais žmonių – ne mažiau kaip 30% (o kai kuriais duomenimis iki 50 %) – iš esmės sveiki žmonės, kuriems reikalinga tik tam tikra emocinės būsenos korekcija.

O jei tiksliau – reikalingas platesnis požiūris ir nuoširdus noras padėti.. Beje, galima tik stebėtis psichologine ir dvasine žmonių stiprybe: nuo 22% iki net 89% žmonių prie sunkių ar traumuojančių gyvenimo aplinkybių adaptuojasi.. savarankiškai! Tačiau nemažai ir palūžta, nes žmogaus psichika taip pat turi pakantumo ribas.

Sveikatos psichologija moko ne tik sveikai gyventi, bet ir giliau suprasti ligų atsiradimo priežastis.`Žmogaus gyvenimas ir gera sveikata – didžiausia visuomenės vertybė, todėl ne tik pats žmogus turi rūpintis savo sveikata, bet ir visuomenės gyvenimas turi būti organizuotas taip, kad dominuotų visapusiškai sveika gyvensena.

Ar sutinkate?