Pasakojimas apie tris keliautojus

Kartą trys keliautojai priėjo aukštą kalną ir nusprendė į jį įkopti.

Pirmasis išsirinko takelį, vedantį aplink kalną.

Ėjo, ėjo jis tuo takeliu, kol neteko jėgų.. Pradėjo jis melstis Dievui – kad padėtų jėgas sugrąžinti.

Ir staiga atsirado prieš jį Angelas ir tarė: “Sunku tau su nešuliu keliauti, ir dar aplinkiniu keliu.. Dievas išgirdo tavo prašymą ir atsiuntė tau į pagalbą ramentus.“

Padėjo Angelas ramentus ant tako ir dingo. Keliautojas su džiaugsmu čiupo ramentus ir nuklibinkščiavo toliau: “Vis lengviau, nei iš nuovargio šliaužte šliaužti..“

Tačiau neilgai ramentai tarnavo – suskilo, sulūžo, besiremdami į aštrius akmenis. Nuliūdo keliautojas ir vėl pradėjo melsti pagalbos..

Ir – vėl Angelas jam pasirodė! Bet šį kartą nė žodžio neištarė, tik pasiėmė sulaužytus ramentus ir dingo. O keliautojas staiga kažkokiu stebuklingu būdu kalno papėdėje atsidūrė..

Antrasis gi keliautojas nemažai laiko praleido, kol ieškojo lengviausio kelio į kalno viršūnę.

Ne vieną kartą apėjo jis kalną ir pagaliau pamatė nuolaidų pakilimą tiesiai į viršų.

Apsidžiaugė keliautojas, lengvą kelią suradęs ir pradėjo kilti. Tačiau neilgai jo džiaugsmas truko: pasirodo, nuolaidų pakilimą vidurkelyje užtveria neįveikiama akmeninė siena.

Teko ir antrajam keliautojui leistis į pakalnę..

O trečiasis keliautojas, palikęs visą nereikalingą nešulį pakalnėje, pradėjo ryžtingai kopti į kalną.

Jis kopė vis aukščiau ir aukščiau, semdamasis stiprybės iš savo nesudrumsčiamo tikėjimo, meilės ir dvasios išminties.

Ten, kur kitas sustotų, jis kilo toliau, nes niekada neabejojo Aukščiausiąja pagalba – todėl visada ir viskame jos palaikymą ir paramą turėjo :)..

(Autorius nežinomas)

Visiems gražių dienų :)!