Šypsenėlė :)

* Tylėjimas – vienintelis dalykas iš aukso, kurio nepripažįsta moterys.

* Nebijokite pasilikti akis į akį su savimi: jūs gi nesikandžiojate ;).

* Anksčiau aš gyvenau labai aktyviai: žaidžiau tenisą, futbolą, biliardą, rungiausi šachmatais, dalyvavau automobilių lenktynėse. Bet.. viskas baigėsi, kai sugedo mano kompiuteris.

* Žmonės sako: “Laimė būtinai tave suras!“ O aš negaliu suprasti: ar aš taip gerai slepiuosi, ar ji taip blogai ieško?..

* Paprastai laimė ateina pas laimingą, o nelaimė – pas nelaimingą..

* Atostogos – tai dvasios būsena!

* Mąstyti taip sunku.., todėl dauguma žmonių miega.

* Neieškokite Meilės – kurkite ją!

* Štai jūs einate į sporto salę ir uoliai treniruojatės, atsikratydami nereikalingų kilogramų.. Bet! Jūs net neįtariate, kad visi tie kilogramai kantriai laukia jūsų namie, pasislėpę.. šaldytuve!

* Pats geriausias draugas – katinas! Jis niekada tavęs neklausia, kodėl tu valgai naktimis. Jis.. ėda kartu su tavimi!

* Kelias į tvarką daiktuose – per tvarką mintyse.

* Dauguma – ne visada rodiklis. Pavyzdžiui, psichiatrinėje ligoninėje ligonių daugiau, nei gydytojų..

* Niekuomet nesigręžiokite į praeitį – ten nieko nesikeičia!

* Televiziją žmonės žiūri ne todėl, kad įdomu, o todėl, kad tikisi pamatyti kažką įdomaus.

* Senatvė – kai jau negali nusiplauti kojų kriauklėje..

* Nevairuokite automobilio greičiau, nei skrenda jūsų angelas-sargas.

* Kalbasi dvi karvės:
– Žinai, man atrodo, kad mus laiko tik dėl pieno ir mėsos..
– Baik skleisti tas savo kvailas sąmokslo teorijas! Visa banda iš tavęs juoksis!..

* Paryčiais kvailos mintys virsta protingomis. Bet, deja, dienos bėgyje jos vėl sukvailėja..

* Mes galime nuslopinti pyktį, ašaras, kančią.. Bet spontaniško juoko nuslopinti neįmanoma!

* Kiekviename žmoguje yra kažkas gero – matome tai ar ne, priklauso tik nuo mūsų.

* Kas žmogui stebuklas, Kūrėjui – kasdienybė :)..

(Mintys iš interneto)

Visiems linkiu smagaus ir šilto savaitgalio! 🙂

Reklama

Svarbūs sveikatos aspektai

* Sąmoningumas reikalingas visur, todėl turime išmokti sąmoningai valgyti: lėtai ir gerai kramtyti, pajusti maisto skonį ir kvapą. Taip suvalgysite mažiau, o tinkamai sukramtytas maistas gerai įsisavins. Valgydami tik valgykite – jokių televizorių, triukšmingos muzikos ar pokalbių.

* Maistas būtinai turi būti įvairus, skanus, šviežias, nešantis naudą organizmui. Idealus maistas – šviežias, kokybiškas, neapdorotas, neturintis kenksmingų cheminių junginių ir hormonų, organiškai užaugintas dirvoje, turtingoje mineralais ir mikroelementais.

* Jei yra polinkis persivalgyti – tai reakcija į maistingų medžiagų trūkumą maiste. Tokiu būdu bandoma kompensuoti tai, ko trūksta kūnui.

* Atsisakykite žalingų įpročių – taip atnešite didžiulę naudą savo sveikatai.

* Iki 20 amžiaus pradžios diabetas ir širdies-kraujagyslių ligos buvo itin retos. Kai tik atsirado rafinuotas cukrus – šių ligų jau po 20 metų ženkliai padaugėjo.

* Cukrus pavojingas tuo, kad gamybos metu jis netenka visų maistingų medžiagų, todėl organizmas labai greitai jį įsisavina. Kuo greičiau jis įsisavinamas, tuo greičiau patenka į kraują, tuo daugiau organizmas naudoja perteklinio insulino.

* Būtent angliavandeniai visose formose, o ne riebalai yra svaresnė nutukimo ir lėto svorio kritimo bei svorio sugrįžimo po dietų priežastis.

* Kūno svorio padidėjimas arba sumažėjimas tiesiogiai proporcingas suvalgomų angliavandenių kiekiui. Jei šis kiekis mažesnis už kritinį, organizmas natūraliai sudegina riebalus, nes insulino kiekis žemas. Šio kiekio viršijimas veda į svorio augimą.

* Riba, kai įvyksta toks viršijimas – labai individuali ir priklauso nuo metabolizmo ypatumų, o būtent – nuo metabolizmo rezistentiškumo. Jei jis aukštas – žmogus priauga svorio net valgydamas nedaug angliavandenių. Vidutiniškas – turi daugiau “laisvės“ mityboje. Jei žemas metabolizmo rezistetiškumas (tai dar vadinama aukštu metabolizmo lygiu) – žmogus gali valgyti ir nemažai angliavandenių, bet išlikti lieknu, o jei priauga svorio – lengvai jį numeta.

* Svarbu pažymėti, kad net vienkartinis nedidelis angliavandenių kiekis, suvalgytas besilaikant dietos, gali nubraukti visas pastangas atgauti optimalų kūno svorį, nes insulino padidėjimas provokuoja riebalų kaupimą.

* Vanduo būtinas organizmui maistingų medžiagų tiekimui į ląsteles, o taip pat toksinių medžiagų šalinimui iš jų. Todėl turime gerti pakankamai vandens.

* Labai dažnai troškulys svarbesnis už alkį, todėl atsigerti vandens, pajutus alkį yra žymiai geriau, nei užkandžiauti kaloringu maistu. Skysčių kiekis organizmo audiniuose veikia ir mūsų fizinį aktyvumą.

* Raumenų masė – biologinis indikatorius, mūsų biologinio amžiaus rodiklis. Stiprindami raumenis, stipriname visą organizmą ir lėtiname senėjimą.

* Judėkite kuo daugiau: kai tik galite, stovėkite vietoje to, kad sėdėti; eikite pėsčiomis vietoje važiavimo transportu; lipkite pėsčiomis vietoje pakilimo liftu. Reguliariai darykite fizinius pratimus.

* Sportuodami net tik gerinate bendrą kūno fizinę būseną, bet ir rodote gerą pavyzdį savo vaikams. Nuolat sportuojančių tėvų vaikai yra šešis kartus aktyvesni už nesportuojančių tėvų vaikus.

* Fizinis aktyvumas – ne tik smagi, bet ir vienijanti šeimą veikla, mokanti vaikus būti aktyviais ir rūpintis savo sveikata.

* Labai svarbus ir diafragminis, gilus kvėpavimas – jis gerina mentalines (mąstymo) funkcijas, aktyvuoja organizmo audinius, gerina virškinimo sistemos darbą, efektyviai teikia deguonį kraujotakai, gerina limfos cirkuliaciją, palaiko optimalų plaučių tūrį, padeda įveikti stresinę būseną.

Mintys iš knygos ” “Sveiko kūno magija”, autoriai – E. Brežneva ir T. Ovokaitis

Mūsų mąstymas ir sveikata

* Ar pastebėjote, kad dauguma žmonių, kurie kalba apie sveikatą, kaip taisyklė – patys atrodo ne visai sveikai? Atkreipkite dėmesį į garsiausių mitybos specialistų kūnus. Jei tai, apie ką jie pasakoja, yra tiesa, kodėl tuomet jie atrodo tokie pavargę, o ne jaunatviškai žvalūs?

* Yra toks posakis: “ko nežinote – to ir bijote, ir tai, ko jūs bijote – naikina jus“. Ko gi mes nežinome apie savo kūną? Juk jei norime jame ilgai gyventi, turime sužinoti kuo daugiau apie jį ir tapti jam draugu, o ne priešu, kaip tai vyksta su daugeliu iš mūsų.

* Kažkodėl mes nusprendėme, kad jei nesame gydytojai ar medicinos darbuotojai, tuomet nieko ir neprivalome žinoti apie tai, kaip veikia mūsų kūnas.

* Amerikos indėnams “medicina“ buvo viskas, kas gerino žmogaus ryšį su visa gyvybe ir Kūrėju. Savo žmones jie mokė gyventi taip, kad skleistų atgaivą Žemei, žmonėms ir visam, kas gyva. Šis tobulo balanso ir harmonijos su Visata įgyvendinimas pasiekiamas ir mums, šiuolaikiniams žmonėms.

* Kryptingas mąstymas – ko gero, pats galingiausias, laiko patikrintas instrumentas siekiant ne tik geros sveikatos ar optimalaus kūno svorio, bet ir tobulinant visus kitus gyvenimo aspektus. Tikėjimas tuo, kad galite pagerinti ir keisti savo būseną, kad esate pilnai atsakingas už šį procesą ir kad sieksite trokštamo tikslo tol, kol pasieksite – duoda pačius geriausius rezultatus.

* Tam tikslui pirmiausia reikia “perrikiuoti“ savo mąstymą ir transformuoti mūsų vertinimus apie save iš kritiškų į palaikančius. Tyrimai parodė, kad 96,4% žmonių mentalinė energija nukreipta į negatyvų mąstymą. Paprastai 80-95% kritiškų pastabų barjeras vertinamas kaip negatyvi nuomonė apie save ir negatyvus mąstymas.

* Pirmas žingsnis, keičiant negatyvų mąstymą – dėmesingumas savo mąstymui: reikia laiku pastebėti bei keisti pozityviomis savo negatyvias nuostatas.

* Antras žingsnis – sekti tai, ką mes įsileidžiame į savo protą, t.y., išorinę informaciją. Riboti negatyvią informaciją ir stebėti, kaip keičiasi jūsų būsena.

* Trečiasis žingsnis – suvokti, kaip veikia jūsų mintis jus supantys žmonės. Sudėtingiausia šiame etape – bendravime nukreipti pokalbį pozityvia linkme, arba, kraštutiniu atveju – riboti ar atsisakyti negatyvaus bendravimo.

* Svarbi ir meditacija – tai ne tik buvimas tyloje, tai tikslinga mąstymo koncentracija ir sąmoningumas, kuris įmanomas tik ramybės būsenoje. Daugybė tyrimų patvirtino, kad meditacija ženkliai palengvina stresą, sumažina kraujospūdį, gerina sveikatą, jaunina ir žvalina organizmą.

* Kad naujosios pozityvios nuostatos įsitvirtintų pasąmonėje, reikia jas nuosekliai praktikuoti mažiausiai 21 dieną – tuomet jos pasidaro stabilios, o mąstymo galia ir pozityvumas auga sulig kiekviena diena.

* Sąmoningumas, pozityvumas ir susitelkimas ties aukščiausiais tikslais būtini, siekiant geros sveikatos – taip nusiteikęs žmogus aiškiai supranta, kas kenkia sveikatai, o kas padeda ją palaikyti. Jis suvokia, kad dvasinės, fizinės ir emocinės harmonijos siekis ir yra kelias į tobulėjimą, sveikatą ir pačios didžiausios paslapties – kas aš esu? – įminimą.

Mintys iš knygos “ “Sveiko kūno magija“, autoriai – E. Brežneva ir T. Ovokaitis

Vėl ir vėl apie laimę :)

Ką iš tiesų reiškia būti “čia ir dabar“? (Dž. Krišnamurti)

Galima sakyti, kad tai laimės sinonimas. Ir tai paprasta paaiškinti: mes galime būti laimingi tik sąmoningai, pilnai išgyvendami kiekvieną akimirką.

Pavyzdžiui, žmogus dirba, bet galvoja ne apie darbą, o apie pietus, o pietaudamas galvoja ne apie maistą, bet apie darbą… Arba žaidžia su vaiku, bet galvoja apie šventinį vakarą, o šventinio vakaro metu galvoja apie tai, kad reikėtų daugiau žaisti su vaiku, ir t.t..

Tai užburtas ratas: klaidžiojančios mintys, neramus protas, aptemdyta sąmonė… Tokiu atveju žmogaus tiesiog nėra akimirkoje “dabar“, jo mintys vedžioja jį ratu.

Dabar suprantate, kodėl mūsų mintys tokios galingos? Jos mus veda, tiesiogine prasme – veda: viena ar kita linkme… arba ratu.

Būti “čia ir dabar“ reiškia būti sąmoningu, savo mintimis būti šioje akimirkoje – tik taip galime pajusti gyvenimo pilnatvę. Būti “čia ir dabar“ iš tiesų reiškia būti laimingu :)!

Vakar mane aplankė laimė (Al Kvotionas)

Ji buvo apsirengusi rudenį, kvepėjo spalvotais lietumis ir kažkodėl – meduoliais. Mes sėdėjome virtuvėje, aš vaišinau ją karšta arbata, o ji pagardindavo ją nubyrėjusiais kvapniais rugpjūčio žvaigždžių žiedlapiais.

Paskui ji atsisėdo ant palangės ir tyliai uždainavo.

Ji dainavo apie tai, kas tyra, svarbu, mylima; apie tai, kas tyliai gyvena širdyje ir padaro rankas švelniomis; ji dainavo apie žmonių juoką, kuris panašus į šiltą gintarinį vėją ir apie šlapius nuo rasos lašelių takelius, vedančius į tai, ko kiekvienas ieško.

Mes praleidome kartu visą naktį.

Ji tūpdavo paukšteliu ant peties arba guldavosi ant kelių minkšta murkiančia kate.

O ryte susiruošė į kelionę, atsiprašė, žadėjo būtinai užsukti pavakaroti, paskui užsimetė ant liaunų petukų vaikiškais sapnais nuspalvintą vaivorykštę ir išskrido pro duris.

Bet aš laimingas, nes atsigręžusi ant slenksčio, ji pasakė, kad eina pas tave. Pasitik ją.

Visiems smagaus ir šilto savaitgalio! 🙂

Tėvams apie suaugusių vaikų šeimą

Sklando daugybė anekdotų apie uošvių, žentų, anytų ir marčių santykius – tarsi būtų savaime suprantama, kad tai sudėtingi santykiai, todėl.. belieka juokauti šia tema. Ir retas žmogus prieš vedybas susimąsto, kad tuokiasi ne tik su mylimu žmogumi – su juo į gyvenimą ateina ir mylimo žmogaus artimieji bei santykiai su jais.

Į sutuoktinių tėvų gyvenimą taip pat ateina dar vienas vaikas – bet jau suaugęs, su savo charakteriu ir įpročiais. Įvyksta ne tik jaunųjų vestuvės, bet ir giminių susijungimas. Ar būtinai jis turi būti sunkus? Manau, kad ne – viskas priklauso nuo žmonių geranoriškumo.

Todėl nereikėtų iš anksto vadovautis stereotipais ir nusiteikti negatyviai. Ir vaikams, ir tėvams tai nauja patirtis, nauji vaidmenys gyvenime. Ir kartais nelengva greitai persijungti į tą naują vaidmenį: tėvams – “paleisti“ savo vaiką dėl stipraus emocinio ryšio, vaikams – ne tik kurti savo šeimos santykius, bet ir priimti mylimo žmogaus šeimą.

Šioje situacijoje dėl didesnės gyvenimo patirties (tame tarpe ir bendravimo su savo sutuoktinio tėvais) didesnė atsakomybė už gerų santykių užmezgimą turėtų atitekti tėvams. Jei jie psichologiškai brandūs ir išmintingi – tikrai suras būdus, kaip tai padaryti. Juk geri santykiai tarp uošvio, žento, anytos ir marčios stiprina ir jaunosios šeimos santykius.

Kad būtų geri santykiai – visi tiesiog turėtume elgtis geranoriškai ir pozityviai. Tačiau kaip dažnai tėvai, norėdami savo suaugusiems vaikams gero, sulaukia priešingų rezultatų! Kad to nenutiktų, šiandien pakalbėkime apie tai, ko jokiu būdu neturėtų daryti tėvai, jų vaikams sukūrus šeimą.

Pirmiausia – negalima daryti spaudimo ar versti kažką daryti taip, kaip tėvams atrodo geriau. Tai dažniausiai daroma tėvų klaida – reikėtų suprasti, kad auklėti sukūrusius šeimą vaikus jau vėlu! Jaunos šeimos gyvenimas turi būti nepriklausomas nuo tėvų: jie turi patys valdyti savo gyvenimą ir pajusti atsakomybę už jį.

Maža to, kad spaudimas yra neefektyvus, bet jis dar ir sukuria įtampą tarp tėvų ir jaunos šeimos. Ir jei jaunimui diktuojamas kiekvienas žingsnis – jie pasidaro pasyvūs, nesavarankiški, praranda atsakomybę. Ypač tai žeidžia jauną vyrą – šeimos galvą, ir sukelia protestą.

Nėra nieko blogo, jei tėvai nori pasidalinti savo gyvenimo patirtimi ar išsakyti savo nuomonę, bet tai neturi būti vadovavimas. Jie neturėtų nurodinėti – ką daryti, ko nedaryti, geriausias patarimas skambėtų taip: “Pagalvokite.. ir padarykite taip, kaip jums atrodo geriausia“.

Jokiomis aplinkybėmis ir visiškai nepriimtinas šantažas – emocinis ar materialus. Tai manipuliacijos, kurių neturi būti bendravime apskritai, o ypač artimų žmonių bendravime. Emocinis šantažas: “tu negali taip su mumis elgtis“, “mes to neišgyvensime“ ir pan.. Materialus: “neteksi paveldėjimo, jei nepaklausysi mūsų“, “duosime pinigų, jei nusipirksite baldus, kurie mums patiko“ ir pan..

Negalima pažeisti jaunos šeimos teritorijos. Jei jauna šeima gyvena tėvų namuose – į jų kambarį tėvai neturėtų užeiti kada panorėję. Šeima turi turėti savo asmeninę erdvę, kurioje tvarkosi (mokosi tvarkytis) taip, kaip jiems atrodo geriau. Tėvams gi dažniausiai atrodo, kad jei vaikai kažką daro ne taip kaip jie – reiškia, daro automatiškai blogai..

Jei jaunimas gyvena atskirame bute – tėvai turėtų susilaikyti nuo patarimų, kaip jį įsirengti ar tvarkyti. Ypač dažnai tai daroma, jei tėvai padeda materialiai (“duodam pinigus – privalo klausyti“).

Negalima neperspėjus “vizituoti“ jaunos šeimos namus, t.y., prižiūrėti, komentuoti netvarką ir aiškinti – kaip reikia tvarkytis, virti valgyti, lyginti rūbus, prižiūrėti vaikus.. Dėl tėvų apsilankymo reikėtų susitarti iš anksto, nes jauna šeimininkė gali pasijusti nejaukiai, jei bus užklupta nesusitvarkius ar šeima bus susiplanavus kitokį laisvalaikį.

Jokiu būdu negalima tiesioginiais veiksmais ardyti jaunos šeimos. Pavyzdžiui, konfliktinėje situacijoje remti tik savo vaiko pusę: negatyviai kalbėti apie sutuoktinį, spausti jį, kad “praregėtų“ ir paliktų šeimą. Taip dažniausiai elgiasi visi tėvai, nes negali objektyviai vertinti: jų vaiką “nuskriaudė“, todėl reikia “pašalinti“ skriaudėją.

Tokios “gynybos“ rezultatai visada blogi: stiprus šališkas palaikymas neretai pastūmėja “nuskriaustąjį“ link skyrybų arba paaštrina konfliktą. Gali būti, kad sutuoktiniai vėliau išsiaiškins ir susitaikys, o štai tėvų pozicija ir pikti žodžiai konflikto metu įsimins ilgam ir temdys santykius.

Pats geriausias ir efektyviausias tėvų elgesys – būti geranoriškais ir savo harmoningu elgesiu bei palaikymu stiprinti jauną šeimą. O visus gyvenimiškus sprendimus palikti jaunimui – kad ir kaip kiltų pagunda išspręsti ar padaryti “geriau“ už juos :)..

Apie bendravimo etapus

Visi mes norime harmoningo bendravimo – jei mūsų santykiai šeimoje ir su kitais žmonėmis geri, mes jaučiame vidinę ramybę ir esame tiesiog.. laimingi :). Bendravimas mums gyvybiškai svarbus – nuo santykių kokybės priklauso viskas: šeimos laimė, draugystė, sėkmė, kūrybingumas, darbingumas, sveikata..

Sunkus ir įtemptas bendravimas atima daugybę energijos, o nuolatinė įtampa sukelia depresijas ir net kūno ligas. Todėl visuomet verta ieškoti būdų pagerinti santykius, nelaukiant, kol jie savaime “pagerės“ – gyvenimas įrodė, kad nevaldoma situacija paprastai linkusi blogėti..

Įdomu tai, kad visi mūsų santykiai gyvenime – draugiški, šeimyniniai, darbiniai ir t.t.. – kuriami pagal tam tikrus vienas kitą dėsningai keičiančius etapus. Kiekviename etape vystomos reikalingos savybės bendravime, kurios ir bus pagrindas sekančiam etapui.

Jei tų savybių neišvystome – “užstringame“ kažkuriame etape ir santykių toliau nevystome, bet einame tarsi užburtu ratu, automatiškai kartodami ydingą elgesį. Ir net jei tokiame “užstrigime“ nutraukiame santykius – naujuose santykiuose kartosime tas pačias klaidas, kol.. nesuprasime, kad reikia keistis, arba – kol besikartojančios gyvenimo situacijos neprivers susimąstyti.

Tai savotiški spąstai, kuriuos galime atpažinti, jei žinome – kokie yra bendravimo vystymosi etapai. Psichologijoje jie apibūdinami taip:

Pasitikėjimo ir saugumo kūrimo etapas. Jame svarbiausi nuoširdumas, atvirumas, buvimas savimi tikruoju – tai gerų santykių pagrindas. Jei šis etapas sėkmingas – gimsta saugumo jausmas bei pasitikėjimas vienas kitu, ir mes keliaujame į sekantį santykių vystymosi etapą.

Jei nesėkmingas – užstringame jame. Dažniausiai pasitaikančios šio etapo problemos – pastangos pasirodyti ne tuo kuo esame (keičiame kaukes), įtarumas, nepasitikėjimas, uždarumas, baimė.

Individualių skirtumų pripažinimo etapas. Mokomės priimti žmogų tokį, koks jis yra, gerbti jo interesus, laikytis susitarimų. Taip pat mokomės išreikšti ir savo poreikius bei jausmus – be kaltinimų ir kritikos. Mokomės klausyti ir išgirsti.

Užstringame šiame etape, jei pradedame kovoti dėl “valdžios“, reikšti pretenzijas, slėpti nepasitenkinimą ir nuoskaudas. Užstrigę šiame etape, žmonės dažnai skiriasi, bet santykių nutraukimas būna skausmingas dėl susikaupusio pykčio, abipusių pretenzijų ir ilgai kauptų nuoskaudų.

Dialogo, bendradarbiavimo, bendrumo ir sutarimo etapas. Gilaus emocinio ryšio užgimimas, ramūs ir harmoningi santykiai: bendri ir asmeniniai tikslai, palaikymas, patikimumas, vienybė.

Šio etapo problemos – nuklydimas į paviršutiniškumą (apsileidimas dėl gyvenime atsiradusio santykių stabilumo), bendrų tikslų nebuvimas (kai kiekvienas užsiima tik savais tikslais), susvetimėjimas.

Tam tikro santykių lygmens užbaigimas. Pasirengimas pereiti į aukštesnį, kokybiškesnį bendravimo lygmenį, suvokimas, kad turime tobulėti ir pradėti naują santykių etapą. Po šio etapo santykiai arba pasibaigia (tačiau pozityviai, be negatyvumo), arba tęsiami – bet jau kokybiškai aukštesniame lygmenyje.

Jei užstringame šiame etape, pajuntame, kad gyvenimas – lyg stovinti bala, kad viskas įgrįso. Bet.. ir pakeisti kažką sunku, nes nėra taip paprasta atsisveikinti su įprastais dalykais ir pereiti į aukštesnį, bet.. dar nepažįstamą bendravimo lygmenį.

Taigi, turime nuolat kurti santykius – kad tobulėtume, kad sukurtume tvirtą pagrindą sekančiam etapui, kad skleistume harmoniją.. Juk šiame pasaulyje nėra nieko statiško: viskas juda, sąveikauja, vystosi. Mūsų santykiai taip pat: keičiamės mes, keičiasi aplinkybės bei žmonės mūsų gyvenime – todėl turime keisti (tobulinti) ir mūsų bendravimą :).

Kelias į Vandenyną

Kartą gyveno maža žuvelė. Vieną dieną ji išgirdo kitų žuvelių pasakojimus apie nuostabųjį Vandenyną ir nusprendė žūtbūt jį pasiekti.

Žuvelė kreipėsi patarimo pas įvairius išminčius. Dauguma iš jų nieko negalėjo patarti, bet daug ir įmantriai kalbėjo, kad atrodytų didžiais mokytojais.

Viena tokių žuvų-guru pasakė žuvelei, kad pasiekti Vandenyną galima tik praktikuojant aštuonių pakopų kelio pirmo lygio tobulos žuvies pozas.

Kita žuvis-guru mokė, kad į Vandenyną galima patekti tik per ilgametes ir kruopščias nušvitusių žuvų pasaulio studijas.

Trečioji guru tvirtino:

– Vienintelė galimybė pasiekti Vandenyną – visą laiką kartoti mantrą “ram-ram-ram…“ Tokiu ir tik tokiu atveju atsivers kelias!

Galiausiai… pavargusi nuo įvairiausių mokymų ir patarimų, žuvelė nuplaukė į gelmes pailsėti.

Ten ji sutiko žuvį-senolę. Žuvelė labai apsidžiaugė, nes buvo girdėjusi apie šios kuklios senolės išmintį ir apie tai, kad nėra lengva ją sutikti.

Išgirdusi žuvelės klausimą apie Vandenyną, žuvis-senolė švelniai nusišypsojo ir atsakė:

– Miela naivuole žuvele… Vandenynas, kurio tu taip uoliai ieškai – aplink tave! Ir tu esi to Vandenyno dalis, nors ir nepastebi to… Maža to – kaip ir kiekviena jo dalis, esi labai svarbi ir mylima. Apsižvalgyk: jis tavyje, jis aplink tave! Jo nereikia ieškoti, jį reikia tiesiog pamatyti ir pajusti!.. 🙂

(Autorius nežinomas)

Visiems linkiu saulėtos nuotaikos! 😀