Mitai apie alkoholį

Jie vadinami mitais todėl, kad niekuo nepagrįsti – tai tiesiog keliaujanti liaudies “išmintis“. Pavojingi tuo, kad mes jais patikime ir pradedame ne tik teisinti priklausomybę, bet ir jais vadovautis savo gyvenime. Perskaitę suprasite, kaip plačiai jie yra paplitę ir kaip daug žmonių jais tiki ir perduoda kitiems. Taigi:

Alkoholis – tai normali gyvenimo dalis

Neapgaudinėkite savęs: normali žmogui yra prigimtinė blaivybės būsena, o alkoholio vartojimas – primestas žalingas įprotis, kuris yra perduodamas iš kartos į kartą, todėl tai gali pasirodyti “normalu”. Pagal PSO (Pasaulio Sveikatos Organizacija) statistiką, praeito amžiaus ir šio amžiaus pradžios gyvenimo trukmės sumažėjimas tiesiogiai siejamas su gyvenimo būdu: žalingais įpročiais, stresu ir neteisinga mityba.

Realybė tokia: PSO alkoholis yra pripažintas legaliu narkotiku, kuris sukelia priklausomybę ir žaloja sveikatą, todėl normalia gyvenimo dalimi pavadinti narkotiką nelogiška.

Alkoholis naudingas sveikatai

Tai labai paplitęs mitas tarp vynų ir “tauraus” stipraus alkoholio mėgėjų. Tuo tarpu tiesa yra paprasta: alkoholis visuose gėrimuose išlieka narkotiku. Kuo didesnė alkoholio koncentracija gėrime, tuo jis pavojingesnis. Jokių naudingų organizmui medžiagų alkoholis neturi – bet kokiam gyvam organizmui tai yra nuodas.

Alkoholis – vyriškumo simbolis

Vis daugiau jaunimo dėl šios priežasties įsitraukia į alkoholizmą – jie nori greičiau atrodyti suaugusiais. Augančiam ir bręstančiam jaunam organizmui alkoholis ypač kenkia, nes pažeidžia visas vystymosi funkcijas. Šio mito pasekmė ir mūsų laikų liūdna tendencija – jaunėjantys alkoholikai.

Gerti alkoholį ar ne – kiekvieno asmeninis reikalas

Toli gražu, tai viena iš didžiausių iliuzijų. Gyvename visuomenėje, todėl vartojančio alkoholį elgesys vienaip ar kitaip veikia aplinkinius – nuo šeimos iki visuomenės. Vartojantys alkoholį žmonės yra socialiai pavojingi: daugybė nusikaltimų ir avarijų įvykdoma apsvaigus nuo alkoholio, ir nukenčia niekuo dėti žmonės. Be to, girtuokliaujantys ardo tautos genofondą, t.y., įtakoja šalies jaunosios kartos sveikatą ir ateitį.

Alus – ne alkoholis

Bet kokio alkoholinio gėrimo neatsiejama dalis yra spiritas. Skiriasi jie tik stiprumu ir specifiniais priedais. Mokslas jau įrodė, kad alus stipriau nei degtinė ardo smegenų ląsteles (o kartu ir intelektą) bei ardo psichiką. Alaus mėgėjams smarkiai pakinta širdis – ji padidėja ir apauga riebalais. Medikai alaus mėgėjų širdį vadina “alaus” arba “jaučio” širdimi dėl jos dydžio.

Alkoholis – smagu, nuima stresą, atpalaiduoja

Alkoholis yra pripažintas depresantas: jo sukelta euforija yra trumpalaikė. Jei žmogus turi poreikį kelti sau nuotaiką alkoholiu – tai jau pirmas signalas, kad vystosi priklausomybė. Girti gali atrodyti juokingai ir nepiktybiškai, bet tik iš šalies. Girti dažnai padaro tai, ko blaivūs niekada neišdrįstų padaryti ir ko išsiblaivę dažnai nė neprisimena. Be to, pagirios sukelia didžiulį stresą kūnui ir psichikai, todėl už trumpalaikę euforiją mokama pernelyg didelę kainą..

Alkoholis – nepavojingas

Alkoholis veikia visus organus, nėra nei vieno organo, kuriam alkoholis nekenktų. Alkoholyje žūsta viskas, kas gyva. Kadangi retas vartoja kelis kartus į metus nedideles alkoholio dozes, o dauguma vartojančių alkoholį daro tai sistemingai, tai didėjant dozėms, didėja priklausomybė nuo alkoholio, ir, žinoma, didesnis alkoholio žalojantis poveikis organizmui.

Stiprėjant priklausomybei keičiasi asmenybė, suardomos subtiliausios žmogaus psichinės savybės – valia, moraliniai principai, atmintis. Žmogus pradeda gyventi primityviais instinktais.

Prasigeria tik alkoholikai, manęs tai neliečia

Suprasti, kada žmogus peržengė pavojingą ribą gerdamas už kompaniją, dėl apetito, dėl nuotaikos pagerinimo, ir pan., ir atsidūrė alkoholinės priklausomybės vergovėje, yra paprasta: kai žmogus pradeda ieškoti priežasties išgerti ir jo pagrindiniu laisvalaikio užsiėmimu tampa alkoholio vartojimas – tai jau psichologinė priklausomybė, kuri gali išsivystyti bet kokio amžiaus žmogui.

Psichologinė priklausomybė – pirmos alkoholizmo stadijos požymis. Antroje prasideda ir fizinė priklausomybė, kurios pagrindinis požymis – pagirios (abstinencinis sindromas). Jauniems žmonėms ir moterims alkoholinė priklausomybė vystosi greičiau. Trečioje stadijoje žmogus pradeda degraduoti ir pasekmės dažnai būna nepataisomos.

Apie antialkoholinio gydymo „kenksmingumą“

Tai labiausiai paplitęs tarp vyrų mitas. Jie bijo, kad gydymas pakenks jų vyriškumui, tuo tarpu net nesusimąsto, kad pastovus alkoholio vartojimas veda į lytinių liaukų degeneraciją. Daugelis bijo, kad po gydymo jiems „stogas nuvažiuos“, bet nepastebi akivaizdaus dalyko – kad „stogas važiuoja“ būtent nuo alkoholio. Baiminasi ir dėl kūrybinių jėgų praradimo, bet girdėti nenori, kad alkoholis naikina smegenis.

Gali susidaryti įspūdis, kad narkologai siekia kažkam pakenkti, padaryti invalidu ar numarinti. Iš tikrųjų narkologai deda didžiules pastangas, stengdamiesi padėti grąžinti žmogų į blaivų gyvenimą. Ir nieko daugiau! Blogiausia, kas gali atsitikti – gydymas gali būti neefektyvus. Gydymo efektyvumas priklauso tik nuo pačio paciento nuoširdaus noro pasveikti. Po gydymo įvyksta principinis pokytis – žmogus bent jau kuriam laikui nustoja nuodyti save alkoholiu. Štai ir visas „kenksmingumas“.

Nejaugi blaivybė gali būti kenksminga sveikatai? Jei po gydymo pacientas jaučiasi nejaukiai, reiškia, jis nepakeitė savo požiūrio į alkoholį ir niekaip „neįsirašo“ į blaivų gyvenimą. Gyventi su buteliu jam patinka labiau, todėl ir kankinasi, o ne todėl, kad gydymas kažkokiu mistiniu būdu galėjo jam pakenkti. Antialkoholinis gydymas – tai bandymas išgelbėti žmogų nuo sunkios kančios, degradacijos ir mirties. Bandymas padėti žmogui gyventi normalų blaivų gyvenimą.

Realiai (kartais nepataisomai) kenkia tik pats sau alkoholį vartojantis žmogus. Spekuliacijos gydymo „kenksmingumu“ – tik nenoras keisti savo girtą gyvenimo būdą. Yra daug puikių išgijimo ir suklestėjimo pavyzdžių, bet šalia visada yra ir žmonės, kuriuos beveik kasdien visi matome – nusigeriantys, degraduojantys ir nenorintys to pripažinti.

„Geri“ ir nelabai geri gėrimai

Labai dažnai žmonės savo pagirių kančias nurašo „blogiems“ alkoholiniams gėrimams. Niekas neginčija, kad savadarbiais „pilstukais“ nuodijamasi ypač sunkiai – nuo apakimo, impotencijos iki mirties atvejų. Bet pažiūrėkime į problemą kitu kampu. Juk jei yra pagirios (ne ūmus vienkartinis apsinuodijimas), reiškia, kad žmogus yra pažengęs girtuoklystėje ir geria vis daugiau. Koks organizmas atlaikys vis didėjančias ir tankėjančias dozes, net jei bus geriamas brangiausias alkoholis?

Be to, retas žino, kad priimti laikyti „gerais“ konjakas, viskis, savadarbės „ruginukės“ ar „kvietinukės“ – dėl jų gamybos būdo (distiliacijos) turi daug specifinių, itin kenksmingų priemaišų, kurios pasunkina postintoksikacinius sutrikimus organizme. Tvirtinu vienareikšmiškai: „gerų“ alkoholinių gėrimų nėra iš esmės. Kodėl? Todėl, kad bet kokios koncentracijos ir su bet kokiais priedais – aluje, vyne, degtinėje, konjake ir t.t.. – alkoholis išlieka narkotiku. Naivu tikėtis, kad gerdami “aukščiausių rūšių“ alkoholį, būsite apsaugotas nuo alkoholizmo.

Kai kažkas išdidžiai demonstruoja, kaip puikiai žino „gerus“ gėrimus ir tos „žinios“ paremtos asmenine patirtimi – nepavydėkite ir laikykitės kuo toliau nuo tokio „esteto“, nes jis propaguoja narkotikus. Jis pavojingas žmogus, nes narkomanija yra užkrečiama: vienas narkomanas sugeba užkrėsti kitus. O alkoholizmas, kaip žinote, yra vienas iš narkomanijos variantų. Taigi, prisiminkite, kad bet koks spiritinis gėrimas yra narkotikas. Tai aš jums kaip gydytojas tvirtinu, o išvadas darykite patys.

Aš geriu „kultūringai“ ir „saikingai“

Vadinamas „saikingas“ ar „kultūringas“ gėrimas – alkoholizmo motina. Alkoholikais netampama staiga, tai procesas. Alkoholizmas – pripratimo liga ir visi alkoholikai kažkada pradėjo nuo „saikingo“ ar „kultūringo“ gėrimo. Palaikyti „saikingo“ ar „kultūringo“ gėrimo koncepciją reiškia sutikti su savo šalies alkoholizacija ir iš to išplaukiančia tautos degradacija. Jei jūs už „kultūringą“ gėrimą, vadinasi, jūs, anot mokslininko G. Šičko – alkoholio vartojimui užprogramuotas žmogus.

Tokiu jus padaro „kultūringai“ gerianti vyresnioji karta, o jūs savo elgesiu programuojate alkoholio vartojimui sekančią kartą. Galima kultūringai elgtis, leisti laiką, kalbėti, bendrauti, bet kultūringai gerti ar rūkyti (nuodytis) neįmanoma. Narkotinės medžiagos vartojimas – šiuo atveju alkoholio – nekultūringumas, vedantis ne tik į pačio geriančiojo alkoholizmą, bet ir yra nederamo elgesio rodymas jaunajai kartai. Ten, kur yra alkoholio kvapas, tikrąja kultūra nė nekvepia.

“Bealkoholiniai“ gėrimai

Taip vadinami bealkoholiniai gėrimai gali turėti iki 0,5 laipsnių alkoholio. Žodis „bealkoholinis“ klaidina, todėl reikia būti budriems. Ypač tiems, kurie pasirinko blaivybę, bet dar vis kyla iš įpratimo noras atsigerti štai tokių bealkoholinių gėrimų – vyno ar alaus. Išgėrus tokio gėrimo, jo skonio savybės gali išprovokuoti norą išgerti tikro alaus ar kitokio alkoholio. Todėl rinkitės sultis – bus tikrai į sveikatą. Ir nepamirškite: kuo didesnė alkoholio koncentracija gėrime, tuo labiau jis kenkia sveikatai.

“Konjakas ir degtinė praplečia kraujagysles; jei skauda širdį – tai geriausia priemonė“

Tiesa tame, kad vartojant alkoholį, širdies ir kraujagyslių sistema yra stipriai pažeidžiama. To pasekmė – alkoholinė hipertonija ir širdies miokardo pažeidimai. Alkoholis tiesiogiai toksiškai veikia miokardą: atsiranda širdies ritmo sutrikimai ir širdies nepakankamumas. Štai kodėl po širdies infarkto gydytojai griežtai draudžia alkoholį.

“Alkoholis šildo“

Atvirkščiai: jis išplečia smulkius paviršinius kapiliarus ir tokiu būdu mes netenkame šilumos – žmogui atrodo, kad jam pasidarė šilta (išsiplėtė kapiliarai), o iš tiesų organizmas atiduoda šilumą ir pradeda šalti. Dauguma nušalusių galūnes ar sušalusių žmonių buvo girti.

“Alkoholis valo organizmą nuo toksinų“

Melas, nes pats alkoholis yra toksinas. Tam, kad organizmas jį neutralizuotų, padidintu pajėgumu turi dirbti kepenys ir inkstai, todėl šie organai tiesiog alinami didžiuliu papildomu darbu.

“Alkoholio gamyba ir pardavimas naudingi valstybei“

Statistika rodo priešingai: nuo alkoholio vien nuostoliai: kiekvienas gautas piniginis vienetas atneša mažiausiai 3-4 piniginius vienetus nuostolių. Kokiu būdu? Pirmiausia – alinama žmonių sveikata ir darbingumas. Daugėja nusikaltimų, avarijų, nelaimių darbo vietoje. Daugėja vaikų iš asocialių šeimų vaikų namuose, taip pat apsigimimų dėl alkoholio vartojimo. Sergančių alkoholizmu gydymas taip pat nuostolingas valstybei – juk šių ligonių nebūtų, jei jie gyventų blaiviai.

“Vaikams alkoholį įsiūlo blogi draugai“

Taip, narkotikų paaugliams gali pasiūlyti gatvėje, bet nustebsite, kad alkoholio vaikai pirmą kartą dažniausiai paragauja.. namuose. Čia lemiamą vaidmenį atlieka tėvų elgesio pavyzdys, jų gyvenimo būdas – per šventes ant stalo statydami alkoholį, suaugusieji perduoda ir įskiepija savo vaikams alkoholio vartojimo tradicijas. Taip alkoholis susiejamas su švente, gera nuotaika – todėl vaikui atrodo, kad vartoti alkoholį yra gerai ir normalu.

“Alkoholis stiprina draugystę ir lengvina bendravimą“

Draugystė tokiu pagrindu tęsiasi lygiai tiek, kiek yra drauge vartojamas alkoholis. Pakanka vienam iš “draugų“ nustoti jį vartoti, ir draugystė dažniausiai išyra. Taigi, pagalvokite – draugai tai ar.. sugėrovai.

“Alkoholis padeda gydyti kai kurias ligas“

Mąstykite logiškai: jei alkoholis yra toksinas, tuomet jo nukenksminimui organizmas mobilizuoja papildomas jėgas. Laikina alkoholinė euforija – tik trumpalaikė sveikatos “pagerėjimo“ iliuzija. Alkoholis alina imuninę sistemą, todėl jį vartojantys žmonės serga dažniau, nes jų organizmas mažiau atsparus. Be to, jie galiausiai pradeda sirgti ir alkoholio sukeltomis ligomis.

“Yra ir kenksmingesnių dalykų, nei alkoholis“

Taip, yra, bet alkoholio vartojimas yra žalingas įprotis, priklausomybė, todėl daro žalojantį poveikį. Šis mitas – tai bandymas apeiti alkoholizmo problemą ir perkelti dėmesį į kitas problemas.

“Visi alkoholikai tinginiai, o aš – ne“

Tiesa tokia, kad tik 3-5 procentai alkoholikų yra visiškai degradavę tinginiai, kiti dirba iki tol, kol gali: juk reikia užsidirbti ir alkoholiui…

“Man skanus alkoholis: vynas, šampanas, alus…“

Pats alkoholis yra šlykštaus skonio ir gryno jo niekas negertų. Klausimas: jei jums pasiūlytų išgerti lygiai tokio pačio skonio gėrimo, kaip ir jūsų mėgiamas alkoholis, bet be alkoholio – ar gertumėte jį vietoje alkoholio? Jei ne, tuomet geriate savo mėgstamą alkoholį ne dėl to, kad jis skanus, o todėl, kad jame yra alkoholio (dėl apsvaigimo).

“Aš visai nepanašus į alkoholiką“

Išoriniai alkoholizmo požymiai išryškėja tuomet, kai liga jau gerokai pažengusi ir atsiranda rimtos komplikacijos organizme.

“Aš inteligentiškas ir išsilavinęs, todėl man negresia alkoholizmas“

Įrodyta, kad nėra ryšio tarp alkoholizmo ir išsilavinimo. Priklausomybė nesirenka: prieš ją visi lygūs. Nemažai vartojančių alkoholį yra geri specialistai, turi gerą darbą. Tačiau dėl savo priklausomybės dažnai praranda ir darbą, ir kvalifikaciją.

(Mitai ir jų paneigimai iš medikų darbų: V. Melnikovo, G. Šičko, F. Uglovo, V. Lapšičevo ir kt., parengė ir vertė ruvi.lt)

Reklama

Kodėl tikime melu? (2 dalis)

Nuodai yra nuodai, net ir suvynioti į blizgantį popierėlį“ – E. Fromas

Idėja gerti spiritą – akivaizdūs kliedesiai, o ginčytis su kliedesiais beprasmiška. Stebina tai, kad žmonės ne tik patiki šiais kliedesiais, bet ir vadovaujasi jais gyvenime. Medicinos psichiatrijos vadovas (M., „Medicina“, 1983, 1t, 29 psl.) rašo: „Idėja skaitoma kliedesiu tuomet, kai ji neatitinka realybės, iškreiptai ją atspindi, ir, užvaldžiusi sąmonę, pasidaro (nežiūrint į akivaizdžius prieštaravimus su tikrove) nepasiekiama ištaisymui. Tokių idėjų visuma vadinama kliedesiu“.

Nepritariantiems alkoholio vartojimo idėjai yra visiškai akivaizdu, kad ši idėja atitinka kliedesių apibrėžimą. Be to, šia idėja yra užkrėsta dauguma žmonių, todėl galime tai vadinti masiniu kliedesiu. Pabrėžiama, kad tam, kad tikėtume šiuo alkoholiniu kliedesiu, nereikia būti silpnapročiu. Atvirkščiai – kliedesių kūrimui žmonės panaudoja visas savo kūrybines pajėgas.

Vartojančiam alkoholį tai neatrodo kliedesiais, nes jis įsitikinęs, kad alkoholis yra gėrimas, todėl nieko blogo tame nemato. Blaivaus ir aiškaus proto žmogus šiuos alkoholinius skysčius mato tokiais, kokie jie yra – kaip nuodingas ir pavojingas medžiagas. Todėl nuodingoms medžiagoms nėra taikomos sąvokos „saikingai“ ar „kultūringai“ nuodytis: nuodas yra nuodas.

Kai teisingai sudedami akcentai ir viskas vadinama savo vardais, tuomet daugeliui pasidaro akivaizdūs kliedesiai, kuriais tiki didžioji dauguma žmonių. Tačiau kaip nutinka, kad žmonės tuo patiki? Kodėl tikima, kad jei valstybė prekiauja alkoholiu, tai kiekvieno šventa pareiga pirkti šiuos nuodus ir jais nuodytis? Tai dėl socialinio poveikio: tai, ką daro dauguma, atrodo teisinga. Alkoholinis programavimas – tai savotiškas pasaulėžiūros modelis, tai lyg greitai plintanti infekcija.

Ar galima prieš tokį programavimą atsilaikyti? Žinoma, galima, tereikia melą pakeisti tiesa. Jei norime padėti alkoholį vartojančiam žmogui išbristi iš alkoholizmo liūno, turime padėti jam pakeisti informacijos reikšmę, kurią jis gavo anksčiau ir per kurios prizmę jis žiūri į dabartį. Yra žinoma, kad net tikinčiam melu žmogui būna sąmonės prašviesėjimai, ir jis pradeda abejoti tuo, kas akivaizdžiai neatitinka realybės, pvz., jausdamas pagirias, žmogus dažnai suabejoja alkoholio „teigiamomis“ savybėmis.

Jei žmogus sugeba ilgiau išlaikyti distanciją nuo dirgiklių – šiuo atveju alkoholio ir išgertuvių – tuomet jis labai greitai pradeda pakankamai kritiškai vertinti savo ydingą elgesį ir to elgesio priežastį – melą, kuriuo jis įtikėjo ir visai neseniai vadovavosi savo gyvenime bei gynė. Ir, atvirkščiai, jei žmogus yra savo melagingų įsitikinumų įtakoje – šventė, išgertuvės, savaitgalio šventimas – tuomet dominuojančio, nors ir klaidingo įsitikinimo likvidavimas yra neįmanomas.

Išvados iš to paprastos:

1) Alkoholį vartojantis žmogus – ne tik klystantis žmogus, bet ir giliai tikintis „geromis“ alkoholio savybėmis ir būtinybe vykdyti alkoholinį ritualą.

2) Praktiškai padėti jam galima tik tuomet, kai vartojantis alkoholį yra atskirtas nuo melagingų įsitikinimų šaltinio (išgertuvės, alkoholis), kitaip tai panašės į skalbinių gręžimą vandenyje.

3) Išorinė pagalba gali būti tame, kad pajungus sveikai mąstančią alkoholiko asmenybės dalį, sustiprinti tikrąją alkoholio vartojimo idėjos matymą – kaip svetimą jam, įskiepytą autoagresijos stereotipą.

4) Pakeisti melagingus akcentus ir reikšmes į tiesą apie alkoholį, kuri net būnant šalia kliedesio šaltinių, padėtų išlikti nešališku ir blaiviai mąstančiu.

Vaduokimės iš melo. Nežaiskime dvejopų žaidimų: jei matome, kad alkoholis ardo artimo žmogaus sveikatą ir gyvenimą, pirmiausia tapkime jam blaivybės pavyzdžiu – tik tuomet galėsime jį motyvuoti blaivybei. Alkoholio vartojimo idealogija yra kliedesių rūšis, kurią jau baigia išsklaidyti šiuolaikinis mokslas. Būkite progresyvūs žmonės, vadovaukitės tiesa savo gyvenime ir padėkite pamatyti tiesą savo artimiesiems.

(Pagal psichiatro E. Batrakovo straipsnius, vertė ruvi.lt)

Kodėl tikime melu? (1 dalis)

Dažnai tenka išgirsti klausimus: „Ką daryti – vyras (sūnus, motina, tėvas, duktė) vartoja alkoholį, bet girtuokliu savęs nepripažįsta, o gydytis atsisako?“ Ką galima atsakyti susirūpinusiems giminaičiams?.. Iš tiesų – ką? Kaip būtų paprasta, jei alkoholizmas būtų viso labo tik liga, o alkoholikas – ligonis: davei tabletę, ir – o džiaugsme – žmogus gyvas, sveikas ir laimingas.

Tačiau alkoholikas ne ligonis, o alkoholizmas – ne liga. „Alkoholizmas – tai visų pirma psichologinė negalia“ (G. A. Šičko). Alkoholikas – tai psichologiškai kenčiantis žmogus, kurio kančia ne smegenų liga ar funkciniai kažkokių kūno struktūrų sutrikimai. Jo kančios priežastis – įsitikinimas, kad spiritą ir su juo pagamintus gėrimus galima gerti. Maža to, jis dar ir įsitikinęs, kad spiritiniai gėrimai turi teigiamų savybių ir alkoholio vartojimas yra neatsiejama žmonijos kultūros dalis.

O kas gi tuomet yra žmogus, kuris kenčia nuo kenčiančio alkoholiko? Pirmiausiai tai žmogus, tikintis tuo pačiu, nuo ko jis nori „išgydyti“ alkoholiką. Antra – jis ir pats nieko prieš sudalyvauti vienokiuose ar kitokiuose alkoholio vartojimo ritualuose. Skirtumas tarp šių dviejų žmonių ne tikėjimo objekte, o tik ritualinio veiksmo detalėse. Dažniausiai arši polemika įsiplieskia tik vienu alkoholinių dogmatų klausimu: „kiek reikia gerti alkoholio?“.

Tuo pačiu vieni stengiasi įpiršti kažkokią konstantą – saiką, kiti gi, kategoriškai atmesdami tokį klausimo pastatymą, pareiškia, kad kiekvienas „jaučia“ savo saiką. Visiškai akivaizdu, kad esminio skirtumo tarp besiginčijančių nėra, skirtumas tik kiekybinis. Štai iš čia ir šeimyniniai vaidai, nes namiškiai savo alkoholikui tiesiogiai sako: „Mes tikime, kad vartoti alkoholį reikia, bet tu, brangusis, nors ir tiki tuo pačiu, tačiau savo tikėjimu nesivadovauk, nes tau tai kenkia“.

Na, ar ne prieštaravimai? Ko gi nori tuomet giminaičiai? Jie nori savo tikėjimo brolį išgydyti, bet ar įmanoma išgydyti nuo tikėjimo? Kas apskritai yra „alkoholinis tikėjimas?“ Kaip ir bet koks kitas: tai tam tikrų idėjų, požiūrių ir įsitikinimų suma, kurią žmogus laiko teisinga. Iš esmės alkoholinio tikėjimo pagrindas yra įsitikinimas, kad alkoholis yra toks pat gėrimas, kaip ir pvz., vanduo.

O ką šiuo klausimu sako mokslininkai ir nevartojantys alkoholio žmonės? Jie sako: „Spiritas, tai yra, alkoholis yra besąlygiškai nuodas, turintis protoplazminį poveikį“. Kas iš jų teisus? Žinoma, mokslas, kuris remiasi ne nauda, ne kulinariniais-literatūriniais skoniais, bet faktais, kurie remiasi daugybinių eksperimentų ir stebėjimų rezultatų išvadomis.

Štai tik kelios išvados, kurias pateikė autoritetingi mokslininkai:

Neurologas V. M. Bechterevas: „Alkoholis yra narkotinė medžiaga“.

Fiziologas H. E. Vvedenskis: „Alkoholio poveikis organizmui prilygsta narkotinių medžiagų poveikiui ir tipinių nuodų poveikiui, tokiems kaip chloroformas, eteris, opijus ir pan.“

Higienistas F. F. Erismanas: „Alkoholis nėra maistinė medžiaga, jis net stipriai atskiestas žmogui yra pavojingas nuodas“.

Remdamiesi šių ir kitų mokslininkų išvadomis, mes galime užduoti dar vieną klausimą: „Ar iš tiesų spiritas yra gėrimas?“ Akademikas V. G. Ždanovas teigia: „Gėrimas yra tai, ką galima gerti, kuo galima maitintis ir maitinti organizmą“. Ar galima maitintis protoplazminiu nuodu?! Kiekvienam blaiviam žmogui, turinčiam sveiką nuovoką ir aiškų protą akivaizdu: spiritu maitintis negalima niekada, niekur ir jokia forma.

Todėl visus kitus tvirtinimus, teigiančius, kad alkoholį vartoti sveika, turime vadinti net ne melu, o kliedesiais – kokioje formoje jie bebūtų pateikiami: eilėraščių apie „taurius“ vynus, filmų su alkoholio propagavimu, raginimų gerti dėl sveikatos, pilti alkoholį „dėl skonio“ į kulinarinius patiekalus ir taip toliau.

Plačiau apie tai – antroje dalyje.

(Pagal psichiatro E. Batrakovo straipsnius, vertė ruvi.lt)

“Meilės“ instaliavimas

Techninis aptarnavimas: – Klausome jūsų.

Klientas: – M-m-m… viską apsvarstęs, aš vėl ryžausi instaliuoti “Meilę“. Galėtumėte man padėti?

Techninis aptarnavimas: – Žinoma. Jei jūs pasirengęs, galime pradėti tuojau pat.

Klientas: – Na, aš nelabai susigaudau šiame procese, bet manau, kad esu pasirengęs. Nuo ko pradėti?

Techninis aptarnavimas: – Pirmiausiai atverkite “Širdį“. Jūs žinote, kur yra jūsų “Širdis“?

Klientas: – Taip. Bet ar galima instaliuoti “Meilę“, jei yra paleistos kitos programos?

Techninis aptarnavimas: – Kokios programos?

Klientas: – M-m-m.. turiu pajungtas “Praeities Nuoskaudas“, “Žemą Savęs Vertinimą“, “Nusivylimą ir Niūrumą“.

Techninis aptarnavimas: – Su “Praeities Nuoskaudomis“ neturėtų būti problemų. Kad netrukdytų kitų programų darbui, “Meilė“ jas palaipsniui ištrins iš operatyvinės atminties, išsaugodama kaip laikinus failus. Savo modulio “Aukštesnė Savimonė“ pagalba “Meilė“ palaipsniui ištrins ir “Žemą Savęs Vertinimą“, tačiau jūs pats turėsite ištrinti visą “Nusivylimą ir Niūrumą“, nes jie gali trukdyti instaliuoti “Meilę“.

Klientas: – Bet aš nežinau, kaip ištrinti. Galėtumėte pamokyti?

Techninis aptarnavimas: – Žinoma. Įeikite į pagrindinį meniu ir pabandykite įjungti “Atleidimą“. Junkite tiek kartų, kiek prireiks ištrinti “Nusivylimą ir Niūrumą“.

Klientas: – Gerai, viskas gavosi. Ačiū… oi, “Meilė“ pati pradėjo instaliuotis… Ar tai normalu?

Techninis aptarnavimas: – Taip, bet nepamirškite, kad jūs turite tik bazinę programą. Ją pilnai patobulins “Kitos Širdys“.

Klientas: – Oi,.. atsirado pranešimas “Klaida! Programa neveikia su vidiniais komponentais“. Ką tai reiškia?

Techninis aptarnavimas: – Nesijaudinkite. Tai techninis terminas, jis parodė, kad “Meilė“ jau dirba su išoriniais komponentais, bet dar nepasikrovė į “Jūsų Širdį“. Kad tai įvyktų, reikia iš pradžių pamilti save.

Klientas: – Ką gi man dabar daryti?

Techninis aptarnavimas: – Paspauskite ties “Pritarimu Sau“, o paskui įjunkite šiuos failus: “Atleidimas Sau“, “Savo Privalumų Pripažinimas“, o taip pat “Savo Trūkumų Pripažinimas“.

Klientas: – Gerai, padaryta.

Techninis aptarnavimas: – O dabar nukopijuokite visa tai į “Mano Širdį“, ir sistema pati ištrins nederančius failus. Tačiau jums teks savarankiškai ištrinti “Daugiažodę Savikritiką“ iš visų meniu, o taip pat išvalyti šiukšlinę. Įsitikinkite, kad “Daugiažodė Savikritika“ sunaikinta pilnai, ir niekuomet, jokiomis aplinkybėmis nesisiųskite šio failo.

Klientas: – Viskas gerai! “Mano Širdis“ pildosi naujais failais! Monitoriuje pasirodė “Šypsena“ ir “Dvasinė Pusiausvyra“. Taip visuomet nutinka?

Techninis aptarnavimas: – Ne visada… Kartais tai užtrunka žymiai ilgiau… Taigi… “Meilė“ įdiegta. Dar viena detalė: “Meilė“ – nemokama programa. Kad ji normaliai funkcionuotų, būtina ją dovanoti kitiems, o jie mainais padovanos jums savąją.

Klientas: – Ačiū! 🙂

(Autorius nežinomas)

Visiems gražaus, saulėto ir šilto savaitgalio!! 🙂

Moterys… :)

* Sukūręs vyrą, Kūrėjas suprato, kad gali žymiai daugiau.. ir sukūrė moterį 🙂 .

* Ji tokia įvairi:

– tai kaprizinga, tai supratinga;

– tai jaučiasi gražuolė, tai pabaisa;

– tai nekantri, tai ištverminga;

– tai tyli, tai plepa;

– tai stipri, tai silpna;

– pyksta ir taikosi;

– verkia arba juokiasi;

– skundžiasi neturinti ką apsirengti ir prašo dar vienos spintos rūbams..

Ne, ne, tai ne diagnozė, tai – Moteris :)..

* Juokaujama, kad išrastas dirbtinis intelektas – brunete nudažyta natūrali blondinė, tačiau… moteris išmintingesnė už vyrą: ar jūs kada girdėjote, kad moteris pamestų galvą tik dėl to, kad vyro kojos gražios?..

* Viskas, ką daro moteris namuose – nepastebima. Pastebėti pradedama tuomet, kai ji to nedaro.

* Klysta ir vyrai, ir moterys, galvodami vieni apie kitus: vyrai – kad visos moterys skirtingos, o moterys – kad visi vyrai vienodi.

* Vienos moters žvilgsnis į kitą primena muitinės kontrolę.. Ir nėra moteriai nieko labiau guodžiančio, nei sutikti moterį, kuri sveria daugiau už ją. Nors.. nėra artimesnių žmonių, nei moterys, besilaikančios tos pačios dietos 🙂 ..

* Niekas taip nepadeda namų tvarkyme, kaip atjungtas internetas.

* Mažai kas žino, kad kalba moterys ne taip jau tuščiai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: jos tiesiog pritaiko reklamos principą: pasiekia savo daugkartiniu kartojimu.

* Ir vis dėlto optimistas žmogus, kuris mano, kad moteris baigė pokalbį telefonu tik todėl, kad pasakė “viso gero“.

* Kai moteris prašo patarimo, jai reikalingas ne patarimas, o pašnekovas, kuris padėtų suprasti, ką ji kalba 🙂 .

* Šalia tikro vyro – tiesiog laiminga moteris, šalia kitų – stipri moteris.

* Moteris moka įdėmiai klausyti savo vyro – ypač tuomet, kai jis kalbasi su kita moterimi..

* Flirtas – kuomet moteris nežino ko nori, tačiau visai būdais to siekia..

* Romantika – nuotaika, kai viskame matai tik gera.. Todėl moterys “nepataisomos“ romantikės :).

* Mylinti moteris iš kasdienybės padaro stebuklą :)..kokia laimė būti laimės priežastimi!

Sveikinimai visoms nuostabioms Moterims gražios pavasario šventės proga :)!