Vyro ir moters psichologijos skirtumai

Žinote, kodėl sutuoktiniams kartais būna sunku suprasti vienas kitą? Todėl, kad mes labai dažnai galvojame, kad mūsų sutuoktinis galvoja lygiai taip pat, kaip ir mes.. Tačiau taip nėra – maža to, kad mes visi esame skirtingi ir unikalūs, bet yra dar ir vyro bei moters psichologijos skirtumai. Šiandien tai ne tik filosofiniai pamąstymai, bet ir mokslo patvirtinti faktai.

Savo unikalumu, savo skirtingomis savybėmis mes galime papildyti vieni kitus ir kurti harmoniją bei vienybę. Tačiau nežinodami šių skirtumų, galime pradėti tuščiai varžytis ir konfliktuoti. Taigi, pažinti save yra puiku, tačiau.. nepakanka, jei norime harmoningai bendrauti šeimoje. Juk savo kitoniškumu mes ne tik papildome, bet ir traukiame, esame įdomūs vieni kitiems..

Pradėkime nuo temperamento. Psichologų tyrimai liudija, kad vyrai dažniau būna choleriško temperamento. Būtent vyrams būdingas valingumas, kryptingumas, energingumas ir gebėjimas atlaikyti grubų spaudimą. Todėl choleriškas temperamentas neretai vadinamas vyrišku. Moterims dažniau būdingas sangviniškas ir melancholiškas tipas – audringa emocijų išraiška, judrumas, greita nuotaikų kaita. Teigiama, kad moteris būna agresyvi tik tuomet, kai yra nelaiminga.

Suvokimo ypatumai. Vyras aprėpia visą situaciją, moteris fiksuoja detales. Vyrui svarbu tai, ką jis mato, moteriai – dar ir tai, ką ji girdi. Suvokimo greitis taip pat skirtingas – moterų jis greitesnis.

Santykiai su aplinkiniais. Moters bendravimo ratas paprastai didesnis, nei vyro. Jos bendrauja subtiliau, dažniau reaguoja į niuansus, yra dėmesingesnės, jaučia nuotaikas. Vyrai mažiau dėmesingi bendravime, gali nepastebėti nuotaikų pokyčių. Moteriai svarbus bendravimo procesas, vyrui – bendravimo rezultatas. Vyrams lengviau vyrų kolektyve, nei moterims – moterų. Uošvis su žentu greičiau randa bendrą kalbą, nei anyta su marčia.

Pastabumas. Kasdienybėje moterys pastabesnės, tačiau stresinėje situacijoje linkusios panikuoti ir netenka pastabumo. Vyrai, atvirkščiai, stresinėje situacijoje tampa pastabesni. Moterys geriau supranta mimiką, gestus, žvilgsnius, todėl jas sunkiau apgauti.

Intuicija. Kadangi detalėse kartais slypi svarbi informacija, moteris mato (nujaučia) daug iš pirmo žvilgsnio nepastebimų dalykų. Iš čia ir posakis, kad moters nuojauta dažnai stipresnė už vyro įsitikinimą. Tačiau, gilindamasi į detales, moteris gali nepastebėti visumos. Beje, pasitelkęs analizę, vyras taip pat gali daug ką numatyti, tačiau tai užima daugiau laiko, nei moteriai pasitelkus intuiciją.

Natūralumas ir atvirumas. Vyrai natūralesni, atviresni, jie neslepia savo būsenų – jiems tai natūralu. Moterys, atvirkščiai – retai yra natūralios ir atviros (tokios, kokios yra), jos stengiasi atrodyti geresnės ir gražesnės (kosmetika, polinkis puoštis) nei yra. Geresnės tiek, kiek tai įmanoma – juk jos žino (viliasi), kad į jas žiūri, todėl ruošiasi aplinkinių vertinimui.

Emocingumas. Moterys žymiai emocingesnės už vyrus, jų emocinė kreivė gali keistis akimirksniu. Jų mimika aktyvesnė, nei vyrų. Vyrai santūresni, tačiau išgyvena kai kuriuos įvykius taip pat giliai.

Savivertė. Moters ji dažniau žemesnė, nei yra iš tiesų, vyrų – aukštesnė, jie dažniau būna patenkinti savimi. Moterys linkusios kalbėti apie savo nesėkmes, vyrai – apie savo pasiekimus.

Kiti įdomūs skirtumai. Vyras atleidžia ir pamiršta, moteris atleidžia, bet nepamiršta. Moterys kelis kartus dažniau užduoda klausimus ir atsiprašinėja dažniau nei vyrai. Vyras mąsto tylėdamas ir pasako tik galutinį rezultatą. Moteris mąsto garsiai – vyrams tai atrodo kaip tuščias plepėjimas.. Vyrai tikslingesni, moterys – ištvermingesnės.

Moterys serga beveik du kartus rečiau, tačiau rūpinasi ir skundžiasi sveikata žymiai dažniau, nei vyrai. Moterys ištvermingesnės skausmui, jos lengviau pakelia nuobodžią ir monotonišką veiklą. Vyrų geriau išvystytas vestibuliarinis aparatas, todėl moterys nemėgsta važiuoti viešajame transporte atsisėdus atbulomis. Moterys vikresnės, greičiau ir daugiau kalba, jausmingesnės, vyrai – geriau koordinuoja judesius, geriau orientuojasi erdvėje.

Vyrui viršininkui svarbu, kad darbuotojai efektyviai dirbtų, moteriai viršininkei – kad dar ir būtų geri santykiai kolektyve. Moters dvasia aktyvesnė nei kūnas, vyro – aktyvesnis kūnas, nei dvasia. Motinystės instinktas stipresnis, nei tėvystės. Vyrams įdomi veikla, susijusi su fiziniu krūviu, technika, tiksliaisiais mokslais, išradimais, nuotykiais ir žygdarbiais. Moterims įdomi estetika, dvasiniai ieškojimai, namų reikalai, humanitariniai mokslai, pagalba kitiems.

Šios skirtingos savybės puikiai papildo vieną kitą: vyrų ryžtingumą ir polinkį rizikuoti – moters atsargumas; griežtumą – švelnumas; intelektualumą – polinkis į humanitarinę sferą ir dvasingumą, fizinė jėga – trapumą ir t. t.., o galiausiai – vyriškumas – moteriškumą.. Nuostabi įvairovės vienybė 🙂 .

Ar sutinkate?

Kaip bendraujame šeimoje?

Šeimos gyvenimas apima daug sričių: dvasinę, emocinę, jausminę, materialią, visuomeninę. Visos jos skirtingos – vienur reikia greitų sprendimų ir konkrečių veiksmų, kitur reikia išklausyti, pasidalinti ar palaikyti. Priklausomai nuo to – kokį bendravimo modelį pasirenka šeima, toks ir yra jos gyvenimas. Yra elgesys, kuris dėsningai veda į laimę, bet yra ir elgesys, kuris tiesiog užprogramuoja nesėkmes.

Šeimos gyvenimas ypatingas tuo, kad santykiai joje visuomet yra poriniai, pvz., vyro ir žmonos, vaikų ir tėvų, brolių ir seserų, senelių ir anūkų.. Mums gali atrodyti, kad artimas žmogus blogai elgiasi ar neatitinka mūsų lūkesčių, tačiau santykiai turi dvi puses, juos kuria ir už juos atsakingi yra abu žmonės. Daugiausia konfliktų šeimose kyla būtent dėl neteisingai pasirinkto, netinkamo šeimyniniams santykiams bendravimo būdo.

Todėl labai teisingas yra psichologų patarimas: prieš kuriant šeimą, reikėtų išsiaiškinti – kas yra šeima. Žinoma, svarbiausia santuokoje – meilė, ir ji turi būti palaikanti bei harmonizuojanti visas šeimos gyvenimo sritis jėga. Tačiau labai dažnai meilė priskiriama romantikai ir aistrai, o kitose srityse visu pajėgumu pajungiamos ambicijos, manipuliacijos ar nuolankus prisitaikymas.

Svarbu suprasti, kad neteisingi, neadekvatūs santykiai yra sunkūs ir neperspektyvūs. Kodėl žmonės juos pasirenka – juk visi nori būti laimingi?.. Dažniausiai dėl nežinojimo. Kitos priežastys – charakterio ypatumai, iš šeimos atsineštas modelis, visuomenės formuojami stereotipai. Dar viena svari priežastis – mes nemokame išsakyti savo nuomonės be polinkio kaltinti kitą žmogų.

Šiai dienai išskiriami šie labiausiai paplitę šeimos bendravimo būdai:

1. Konkurencija, varžymasis – nei vienas nenori nusileisti, priekaištauja vienas kitam.
2. Vengimas – kažkuris iš sutuoktinių daro spaudimą, net nenorėdamas išklausyti kitos pusės nuomonės, kitas paklūsta, susitaikęs su spaudimu.
3. Kompromisas – vienas kažką aukoja, kitas kažko atsisako, kad abu būtų patenkinti.
4. Prisitaikymas – vienas aukojasi dėl kito, nenorėdamas gadinti santykių.
5. Bendradarbiavimas, susitarimas – atsižvelgiama į abiejų norus, ieškoma abiems priimtino sprendimo nespaudžiant ir nereikalaujant, o derinant abiejų poreikius.

Žinoma, kiekvienas atmes kaip nepriimtiną šeimoje konkurenciją ir varžymąsi, bet gerai pagalvokime – ar tikrai niekada nebendraujame su savo artimaisiais eksperto intonacija, ar nedarome kartais tokiu būdu spaudimo? Arba kompromisas – atrodytų, geras būdas, tačiau šeimyniniame gyvenime to nepakanka. Vien kompromisais nesukursime artimų santykių, nes tai yra savotiška aukojimosi sistema, be gilaus tarpusavio supratimo.

Galiausiai toks aukojimasis užaugina neteisingumo pojūtį (“kodėl ir vėl aš, manęs nesupranta, su manimi nesiskaito“..) Jei yra tarpusavio supratimas, kompromisų klausimas savaime atpuola, nes pasiekti nuolaidžiavimo ar surasti bendrus susitarimus – du skirtingi dalykai. Prisitaikymas “dėl šventos ramybės“ taip pat nėra teisingas būdas, nes vargu ar gali būti šeimoje laimė, jei vienas iš sutuoktinių pradeda gyventi kito poreikių tenkinimu.

Pripažintas optimaliausias bendravimo būdas šeimoje – bendradarbiavimas ir susitarimas. Tai pirmiausiai sąžiningi ir teisingi santykiai, kuriuose vyksta sąveika. Jie ir yra priimtiniausi šeimoje, nes patenkinami abiejų sutuoktinių poreikiai. Bendradarbiavimas šeimoje yra meile grįsti santykiai, kuriuose vyrauja geranoriškumas, savitarpio supratimas ir pasirengimas susitarimui.

Bendradarbiavimo šeimoje privalumai:

* šeimos nariai lygiaverčiai, vertinamas ir kiekvieno unikalumas;
* santykiai artimi ir šilti, šeimos nariai dėmesingi, palaiko vienas kitą, reikalui esant susitelkia;
* ramiai išsakoma savo nuomonė ir gerbiama kito nuomonė;
* kiekvienas aktyviai ieško abipusiai naudingų iškilusių klausimų sprendimo, siūlo galimus variantus ir juos aptaria;
* gali atvirai kalbėtis tiek apie savo, tiek apie sutuoktinio klaidas be kaltinimų;
* bendradarbiavimo dvasia ugdo atsakomybę;
* kai yra pasirinktas bendradarbiavimas, sutuoktiniai gali panaudoti ir visus kitus bendravimo būdus kaip laikinas ar papildomas priemones.

Taigi, privalumai akivaizdūs 🙂 .. Bendradarbiavimas suartina, brandina meilę ir leidžia pajusti gerą santykių perspektyvą – tai labai svarbu šeimai. Be to, žmonės bendrauja kaip artimi ir brangūs vieni kitiems, o ne kaip konkurentai ar.. priešai. Vargu ar galima vadinti bendravimu santykius, kurie grįsti neigiamomis emocijomis ir veiksmais – greičiau tai lėtas santykių ardymas.

Kaip manote?

Mūsų mintys – mūsų likimas

Sielos akys

Viename gūdžiame miške gyveno atsiskyrėliai vienuoliai. Kai vienas iš jų eidavo į mišką uogauti ar grybauti, tuoj pulkelis žvėrių jį apsupdavo: vieni lyg šuniukai bėgdavo šalia jo, o smulkesni net užsiropšdavo jam ant pečių – taip jį mylėjo..
Kitas gi ir duoną į mišką nešė, ir kalbėjo su žvėreliais meiliai, tačiau šie ne tik nėjo artyn, bet ir už medžių slapstėsi.
– Kaip gi taip, broli? – stebėjosi vienuolis. – Aš jiems nieko pikta nedarau, o jie neina prie manęs taip, kaip prie tavęs!..
– O ką tu apie juos pagalvoji, kai jie neprieina?
– Na, pagalvoju, kad jie nedėkingi padarai! Maitinu, nuo savęs kąsnį atplėšiu, o jie, nenaudėliai, vis vien manęs nemyli!
– Neįmanoma, brolau, jokiomis dovanomis priversti save mylėti. Juk jei nuo vaikų ar žvėrių savo blogus poelgius dar gali nuslėpti, tai blogas mintis – ne. Žinai, kodėl? Jų sielos turi akis!

Tik tai, ko reikia

Prie savo namų sėdėjo Mokytojas ir jo mokinys. Prie jų priėjo žmogus ir ėmė bartis bei šaukti ant Mokytojo. O Mokytojas ramiai sėdėjo ir žvelgė į tolumą. Pusvalandį žvelgė į tolumą, valandą.. Pabodo svečiui tuščiai šūkauti, ir, numojęs ranka, jis išėjo.
Mokinį labai nustebino toks Mokytojo elgesys:
– Mokytojau! Kodėl jūs taip ramiai sėdėjote? Juk jūs vienu smūgiu galėjote pastatyti į vietą šį įžūlų žmogų!..
Mokytojas į tai tik šyptelėjo:
– Atsakyk man: ką tu darai, jei tau duoda kažką, bet tau to nereikia?
– Aš to neimu!
– Štai ir aš nepaėmiau, – atsakė Mokytojas.

Stebuklas

Ėjo sau keliu vaikinas. Žiūri – kapeikėlė guli. “Ką gi, – pagalvojo jis, – ir kapeika – pinigas!“ Pakėlė ją ir įsidėjo į piniginę. O mintys kad įsisuko: “O ką aš daryčiau, jei rasčiau tūkstantį rublių?.. Nupirkčiau dovanas motinai ir tėvui!“

Tik pagalvojo taip ir pajuto, kad piniginė lyg ir storesnė pasidarė.. Atvėrė ją, o ten – tūkstantis rublių! “ Keista! – pagalvojo vaikinas. – Buvo viena kapeika, o dabar – tūkstantis rublių!.. O ką aš daryčiau, jei rasčiau dešimt tūkstančių rublių?.. Nupirkčiau karvę ir girdyčiau tėvus pienu!“

Žvilgtelėjo į piniginę – ogi jis jau dešimt tūkstančių turi! “Stebuklas! – apsidžiaugė vaikinas, – o kas, jei šimtą tūkstančių rublių rasčiau?.. Nupirkčiau namą, vesčiau, ir pasiimčiau savo tėvus į naujus namus!“

Greitai atvėrė piniginę.. – o ten guli šimtas tūkstančių! Ir.. ėme jis svarstyti: “O gal neimti į naujus namus tėvo ir motinos? O kas, jeigu jie mano žmonai nepatiks? Tegul sename name gyvena.. Ir karvę laikyti sunku, geriau aš jiems ožką nupirksiu. O ir dovanų nepirksiu, nes ir taip daug išlaidų..“

Ir staiga čiupt už piniginės – pajuto, kad ji lengvut lengvutėlė pasidarė.. Išsigando vaikinas, atvėrė ją, žiū – o ten.. viso labo viena vienintelė kapeikėlė guli..

Mūsų mintys – mūsų likimas (M. Gandis)

Sekite savo mintis. Tegul jūsų mintys bus pozityvios, nes jūsų mintys tampa žodžiais.
Sekite savo žodžius. Tegul jūsų žodžiai bus pozityvūs, nes jūsų žodžiai tampa jūsų poelgiais.
Sekite savo poelgius. Tegul jūsų poelgiai bus pozityvūs, nes jūsų poelgiai tampa jūsų įpročiais.
Sekite savo įpročius. Tegul jūsų įpročiai bus pozityvūs, nes jūsų įpročiai tampa jūsų vertybėmis.
Sekite savo vertybes. Tegul jūsų vertybės bus pozityvios, nes jūsų vertybės tampa jūsų LIKIMU!

Gražaus visiems artėjančio savaitgalio! 🙂