Altruizmas

Mokslininkai teigia, kad kiekvieno iš mūsų genuose yra altruizmo ir vienybės suvokimas. Gyvųjų organizmų gyvybinės veiklos dėsniai rodo, kad organizmas suvokia savo egzistavimo priklausomybę nuo visų organų ir elementų bendro darbo, ir tai skatina ląsteles ( kurios, atskirai paėmus, yra “individualybės“), altruistiškai sąveikauti tarpusavyje – bendram ir savo labui.

Sociologai tvirtina, kad 10% žmonijos yra altruistai. Nepriklausomai nuo visuomenės įtakos ar auklėjimo, šie 10% išlieka kaip pastovus dydis. Iš šio skaičiaus galime spręsti, kad altruizmas nėra paplitęs, todėl retas turime aiškų suvokimą, kas tai yra apskritai, arba painiojame sąvokas. Painiojame todėl, kad vertiname veiksmą, o ne intenciją, slypinčią už veiksmo.

Dažniausiai altruizmas tapatinamas su kažkokiu išoriniu veiksmu. Tai gali būti “auka“, išorinis gėris vardan savo tikslų: norint kažkam įtikti, ar kažko tam tikru veiksmu pasiekti, t.y., už to veiksmo slypi aiškus savanaudiškas motyvas. Tuo tarpu altruizmas – tai veikimas kitų labui, kai nesitikima jokio atlygio, o veikiama iš nuoširdaus noro padėti. Altruizmas yra egoizmo priešingybė.

Egoizmas iš esmės yra piktybiška, parazitinio gyvavimo forma, kurios esmė – gerovė kitų sąskaita. Altruizmo esmė – veikimas kitų žmonių gerovei. Galima sakyti, kad altruizmo tikslas yra pats altruizmas. Tai yra mūsų genuose, tai mūsų prigimtis, aukščiausia žmogiškumo išraiška, žmogaus pilnavertiškumo, subrendimo rodiklis. Besąlygiškas davimas – tai vienas kito praturtinimas, keitimasis.

Kaip teigė E.Fromas, davimas yra aukščiausia žmogaus pajėgumo išraiška. Tai liečia pirmiausia dvasines savybes: juk negalime duoti tai, ko neturime. Kiekvienas galime sąmoningai vystyti savo prigimtinį altruizmą: kai suprantame savo prigimtį, galime lengvai išvystyti tai, kas mumyse jau “įrašyta“, “įdėta“ ir elgtis pagal savo prigimtį ir gamtos dėsnius.

Tam, kad išvystytume savyje altruizmą, pirmiausia turime suvokti, kad tai neturi nieko bendra su egoizmu. Pirminės altruizmo apraiškos yra gailestis, užuojauta, atjauta – kai norima pagelbėti, padėti ir palengvinti pačią situaciją. Aukščiausia altruizmo išraiška – kai suprantamos nepalankių aplinkybių priežastys ir veikiama taip, kad pašalinus kentėjimo priežastis, maksimaliai harmonizuoti situaciją, suvokiant, kad visi mes esame viena ir svetimų bėdų negali būti.

Tikrasis altruizmas yra besąlygiškas ir pasireiškia natūraliai – ne dėl kažkokių egoistinių paskatų ar užslėptų motyvų, o todėl, kad žmogus tiesiog negali kitaip elgtis. Altruizmas pirmiausiai glūdi suvokime, kad visi mes esame viena: nuo atomo iki sudėtingiausių gyvybės formų. Būdami altruistiški ne tik tampame patys geresni, bet ir harmonizuojame savo gyvenimą ir aplinką.

Šiame pasaulyje nėra nieko, ką mes darome “tik“ sau, nes viskas, ką mes darome sau, daro įtaką aplinkiniams. Taip pat nėra nieko, ką mes darome “tik“ kitiems, kas neturėtų įtakos ir mums patiems. Galime prisiminti gyvo organizmo veikimo principą: visi mes esame susaistyti gyvybiškais svarbiais ryšiais, visi mes esame viena. Atskirtinumas tėra egoizmo iliuzija.

Evoliucijos dėsnis paprastas: visada turime eiti tobulėjimo keliu, kad kiekviena sekanti akimirka (etapas) būtų geresnė už praėjusią. Tobulėjimas yra geriausių žmogaus savybių, kokias jis tik turi savyje, vystymas ir išraiška – per dvasinį poreikį padėti, dalintis – per altruizmą. Kadangi esame sąmoningos būtybės, tai mūsų evoliucija vyksta per sąmoningą altruistinių savybių vystymą.

Dabar pasaulyje tiek nevilties.. Ir visi prisimename įkvėpiančius, kupinus altruizmo šviesių žmonių gyvenimus, ir pojūtį, kurį sukelia Vienybės jausmas.. turbūt, tai pats nuostabiausias jausmas. Ir.. kažkodėl jaučiamės vieningi tik nelaimės akimirką.. O juk galime šią vienijančią savybę vystyti nuolat, kasdieniniame savo gyvenime: maži geri darbai veda link didingų tikslų..

Kiekvienas turime pradėti nuo savęs, ir savo įtikanančiu altruistišku elgesiu galėsime paveikti žmonės, tebeesančius egoistinio mąstymo įtakoje. Niekas už mus šito nepadarys. Kaip keičiamės patys, taip keičiasi ir pasaulis aplink mus – tai taip pat Vienybės dėsnis.. Per altruizmo vystymą galime eiti ne kančių keliu, o Žinių keliu, link mūsų visų bendro tikslo – harmoningo visiems gyvavimo būdo.

Kaip jūs manote ? 🙂

Smagiai :)

Sveikinuosi jau Naujuosiuose 2010 metuose 🙂 . Daugelis šventinėje nuotaikoje, todėl labai dėkoju Bagirai, atsiuntusiai smagių istorijų į elektroninį paštą 🙂 . Praskaidrino nuotaiką.. ir pagalvojau, kad tokios istorijos juk gimsta iš realių gyvenimiškų situacijų 🙂 . Taip kartais nesinori pažiūrėti tiesai į akis, o kai va taip – su humoru, tai žymiai drąsiau ir smagiau 🙂 .

🙂 Užsakymas 🙂
Vyras važiuoja miesto transportu į darbą. Jis piktas ir niūrus, ir jo mintys tokios pat: “Gyvenimas – šlamštas… , žmona – bjaurybė…, visi žmonės – priešai…“
Už vyro nugaros stovi angelas su užrašų knygele ir užrašo: “Gyvenimas – šlamštas, žmona – bjaurybė, visi žmonės – priešai.“ “Kaip keista – pagalvoja angelas, – vėl tas pats! Ech…! Bet ką padarysi: jei užsako, reikia vykdyti…“

🙂 Pasirinkimas 🙂
Buvo N mieste namas, į kurį atėjusios moterys galėjo išsirinkti savo svajonių vyrą laimingam gyvenimui. Name buvo 6 aukštai ir kiekviename iš jų gyveno tam tikrų tipų vyrai.
Viena moteris sužinojo apie šį stebuklingą namą ir labai panoro jį aplankyti. Atvažiavo, o prie įėjimo ją pasitiko užrašas:
1. Jūs galite aplankyti šį namą tik vieną kartą.
2. Kiekviename aukšte surašytos vyrų charakteristikos. Jei jums jos netinka, galite pakilti į sekantį aukštą.
3. Sugrižti negalima!
Apsidžiaugė moteris, kad tokios paprastos taisyklės ir įėjo į pirmą aukštą. Ten buvo parašyta:
“Šie vyrai turi gerą darbą ir yra dori“
Pasvarstė moteris ir nusprendė pakilti į sekantį aukštą… Antrame aukšte buvo parašyta:
“Šie vyrai turi gerą darbą, yra dori ir myli vaikus.“
Pagalvojo, pagalvojo, ir nusprendė kilti aukščiau, į trečią aukštą, kur buvo parašyta:
“Šie vyrai turi gerą darbą, yra dori, myli vaikus ir yra labai gražūs.“
Smalsumas vedė į ketvirtą aukštą.. Ten buvo parašyta:
“Šie vyrai turi gerą darbą, yra dori, myli vaikus, yra labai gražūs ir padeda namų ruošoje.“
Pasvarsčius moteris palypėjo dar aukščiau, o ten buvo parašyta:
“Šie vyrai turi gerą darbą, yra dori, myli vaikus, yra labai gražūs, padeda namų ruošoje ir yra labai turtingi.“
Moteris labai norėjo sustoti šiame aukšte, bet… po kankinančių svarstymų smalsumas ją stumte pastūmė į paskutinį aukštą: “Kokie gi tuomet TEN vyrai..?“
O šeštame aukšte ją pasitiko užrašas:
“Jūs – 460225… šio aukšto lankytoja. Šiame aukšte vyrų nėra! Tai vienišų moterų aukštas. Šis aukštas gyvuoja kaip įrodymas, kad moteriai įtikti neįmanoma. Geros dienos 🙂 “
P.S. N mieste kalba, kad iš šio namo neišėjo dar nei viena pora…

🙂 Pasaka apie Fėją 🙂
Sutuoktinių pora darniai pragyveno 25 metus. Ta proga atskrido pas juos Geroji Fėja ir sako: “Jūs taip gražiai gyvenate santuokoje ir aš nusprendžiau jus paskatinti ir apdovanoti – išpildysiu po vieną jūsų norą. Prašykite, ko norite…“
Žmona paprašė: “Aš noriu keliauti po pasaulį su savo mylimu vyru.“ Mostelėjo Fėja burtų lazdele, ir moters rankose atsirado bilietai kelionei.
Penkiasdešimtetis jos vyras pasvarstė ir paprašė: “Viskas, žinoma, labai romantiška, bet… tokia galimybė pasitaiko kartą gyvenime… Atleisk, miela žmona, bet aš noriu moters, jaunesnės už mane trisdešimčia metų…“ Mostelėjo Fėja savo burtų lazdele, ir… pavertė vyrą aštuoniasdešimtmečiu dieduku…
Išvada: Galbūt, vyrai kartais ir… kiaulės, bet juk fėjos – moterys 🙂 …

Smagių švenčių 🙂 !!!