Net metalas pavargsta…

Žinote, net metalas pavargsta. Kaupiasi akiai nematomi pažeidimai, palaipsniui, veikiant išorinėms sąlygoms. O paskui metalas pradeda irti. Subyra. Visiškai netikėtai tiems, kas naudojosi mašina arba mechanizmu. Viskas buvo kaip įprasta, o paskui viens! – ir sulūžo.

Taip ir žmoguje kaupiasi moralinis nuovargis. Smulkūs barniai, nuoskaudos, spaudimas, nesupratimas, išnaudojimas, abejingumas, netektys, praradimai – visa tai žmogus stojiškai ištveria. Ir aplinkiniai skaito jį geležiniu, plieniniu! Kaip ramiai pakelia likimo smūgius ir kitų žmonių smūgius šis žmogus!

O iš tikrųjų, viskas kaupiasi ir sumuojasi. Metalas pavargsta. Ir stiprus žmogus staiga suserga ir nusilpsta, tiesiog mūsų akivaizdoje pradeda byrėti. Arba nutraukia santykius, kuriuos ilgai brangino ir palaikė. Palieka darbą, kuriuo gyveno.

Moralinį nuovargį galima atpažinti gerokai prieš tai, kai žmogus palūžta.

Ir svarbiausias požymis – dingsta džiaugsmas. Džiaugsmas santykiuose, kai lyg ir viskas gerai. Džiaugsmas darbe dėl pasiekimų. Net apdovanojimai nesuteikia ypatingo džiaugsmo. Dingo moralinis pakilimas. Žmogus viskam abejingas.

Antras požymis – reikia save nuolat versti kažką daryti. Žmogui tenka prisiversti daryti tai, ką jis anksčiau darė su įkvėpimu. Jis tiesiog verčia save per jėgą; bet jėgų vis mažiau.

Ir trečias požymis – žmogus pradeda “byrėti“. Tai ten suskausta, tai ten. Nieko rimto! Bet atsigauti pilnai nesigauna. Ir tokie negalavimai atsiranda būtent tuomet, kai reikia sugrįžti į darbą, į santykius, kurie išsekino ir išvargino. Net jei pats žmogus sau to nepripažįsta.

Moralinį nuovargį gali patirti net patys stipriausi žmonės. Ir jiems jis itin pavojingas; jie kenčia iki paskutiniųjų. Ir pačiu netikėčiausiu metu mašina sustoja arba sulūžta. Ir žmogus sulūžta. Todėl kad žmonės ne geležiniai ir ne plieniniai.

Net metalas pavargsta; ir žmogaus siela pavargsta, jei jos netausoti, nepalaikyti ir žaloti smulkiais smūgiais ir pažeidimais…

Pagal Anos Kirjanovos esė, vertė ruvi.lt

2 mintys apie „Net metalas pavargsta…“

    1. Sveiki,

      Dabartinėje globalinėje situacijoje tai nėra paprasta, nes tai, kas vyksta išoriniame pasaulyje, veikia vienaip ar kitaip visus, ir atsiriboti nuo to sudėtinga. Kiekvienas dabar savaip vaduojasi, bet, ko gero, kaip visada, reikia pradėti nuo savo vidinės būsenos – pripažinti, kad patiriame nuolatinę įtampą, nekaltinti savęs, bet pasistengti savo asmeninėje erdvėje, su savo artimaisiais sukurti maksimaliai ramią ir geranorišką erdvę, t.y., nedaryti kitiems negatyvios įtakos. Ir rasti tai, kas padeda nusiraminti, atsigauti – kažkam reikia tiesiog išsimiegoti, kažkam reikia nuoširdaus bendravimo, kažkam – fizinio aktyvumo, o kažkam, atvirkščiai – pabūti vienatvėje su savimi, užsiimti kažkuo, kas padeda atgauti sveiką nuovoką ir vidinę pusiausvyrą.

      Dabar tikrai nelengvas metas mums visiems, daugeliui ši situacija išryškino ir metų metais kauptą moralinį nuovargį. Laikykimės, padėkime vieni kitiems, palaikykime vieni kitus, mylėkime – dabar kaip niekad gelbsti žmoniškumas ir vienybė 🙂 ..

      Paspaudė "Patinka": 1 person

Parašykite komentarą