Atsvara tamsai

Šiais laikais, kai tiek susiskaldymo, susvetimėjimo, agresijos, konfliktų, neapykantos ir kraštutinio egoizmo, žmonės, kurie nežiūrint į nieką, savo širdyse išsaugojo ramybę, taiką, vienybę, šviesą, meilę, Kūrėjo meilę, yra aukso verti.

Jų dėka laikosi pasaulis. Būtent jų vidinės išminties šviesa ir sąmoningumas yra atsvara išorinei tamsai, kuri užvaldė daugelio protus ir širdis.

Linkiu, kad kuo daugiau žmonių būtų skleidžiančių šviesą gretose. Kad vėl ir vėl rinktųsi meilę, šviesą, žmoniškumą, vienybę, kol tai netaps natūralia ir pastovia jų vidine būsena.

Tai visada galima padaryti, kokios bebūtų sunkios aplinkybės. Visada!

Pasaulis gali būti kitoks – aš net pridurčiau, kad turi, bet pradėkime nors nuo “gali“!

Tačiau viskas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Nuo taikos mumyse. Nuo kiekvieno iš mūsų vidinio pasaulio.

Tegul tavo vidiniame pasaulyje visuomet bus meilė! 

Tuomet ji bus ir išoriniame pasaulyje.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščansky esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Jei pastebite…

Ar pastebite kasdienines smulkmenas, kurios išreiškia meilę?

Pavyzdžiui, kai labai tyliai uždaro duris, kad nepažadintų… Arba kai paruošia arbatą su tiek cukraus šaukštelių, kiek kitam patinka…

Kai pasidalina skanesnėmis uogomis iš savo deserto… Kai išvykoje palieka vandens butelyje, kai labai norisi gerti…

Kai ryte atsikelia šiek tiek anksčiau, kad spėtų paruošti pusryčius, ir vaikšto tyliai, ant pirštų galiukų… Ir parenka gražesnį kąsnelį…

Kai glosto, kad užmigtų… Kai slaugo, kad greičiau pasveiktų… Kai laukia…

Meilė išreiškiama štai tokiomis mielomis smulkmenomis… jei tai pastebite…

Autorius nežinomas

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tas atgaivinantis lūžio momentas

Taip, tas pats… Kaip nuojauta, kaip kūno pojūčiai – šypsena, lengvas veido raudonis ir didelė didelė viltis.

Dar nieko nenutiko: tu vis dar sveiksti, arba vis dar patiri sunkumus, arba vis dar negali apsispręsti, dar nesiryžti permainoms. Viskas dar po senovei. Išoriškai.

O tavyje… Tavo viduje jis jau įvyko. Terapinis lūžio momentas.

Atėjo ji – gaivinanti energija. Ji visada pirma ateina. Tikėjimo energija ir energija: “viskas bus gerai, ir labai greitai gerai“. Energija, kuri tave mato jau kitokią – sveiką, laimingą, ramią, pasitikinčią savimi, mylimą ir mylinčią, ryžtingai nusiteikusią.

Ji apkabina tave, ši energija. Bet štai kame reikalas: ji neateina iš niekur. Tu ją pakvietei. 

Galbūt, tai buvo konkretus klausimas: kas man padės šioje situacijoje?

Galbūt, tai buvo malda, pati nuoširdžiausia ir tyriausia tavo gyvenime?

Galbūt, stebuklingos nuojautos vedama, tu paėmei į rankas knygą, kuri gulėjo lentynoje daug metų nė karto neatverta. Skaitai godžiai žodžius su įkvėpimu, su gerumo nuojauta ir supranti: štai jis, atsakymas! Būtent tai, kas man dabar reikalinga! Ir šiurpuliukai per visą kūną nubėga… Atsigavai… Pamatai save, išėjusią iš sąstingio ir kankinančių lūkesčių.

O, galbūt, atėjo vidinis suvokimas: aš noriu taikos širdyje, nenoriu niekam nieko įrodinėti, noriu besąlygiškai ir geranoriškai bendrauti su aplinkiniais, nenoriu skleisti nuodų – pavydo, nuoskaudų, smerkimo, abejingumo, bet ir kitiems neleisiu nuodyti savęs. Noriu taikos sieloje! Jaustis apgaubta Visatos meile, tyra ir rūpestinga Kūrėjo meile.

Tu kažką padarei, kad susitiktum akis į akį su permainomis, tu tikrai kažką stebuklingo padarei. Ir ačiū Dievui!

Ir štai jis, tas momentas…

Taip, tas pats… Kaip nuojauta, kaip kūno pojūčiai – šypsena, o galbūt, ir pirmas skambus juokas po ilgo laiko, lengvas veido raudonis ir didelė-didelė viltis. Viskas su tavimi bus gerai, ir labai greitai… Apkabinu…

Linkiu jums laimės!

Padėka autorei! Pagal Nina Sumire tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Apie tinklapį

Tinklapio apžvalga buvo prieš keletą metų, nors anksčiau rašydavau ją dažniau. Matyt, kai tinklapis gyvuoja tiek laiko (nuo 2009), tiesiog neskaičiuoju – kiek tų metų… Kai kas tinklapyje keičiasi, bet tikslas nesikeičia – suburti bendraminčius, būti ramybės, vienybės erdve ir įkvėpti bei palaikyti žmones.

Tinklapyje šiuo metu 17 temų-kategorijų, 2500 įrašų, 7300 komentarų. Kai kurios temos rečiau pildomos, kitos – dažniau. Šiuo metu svarstau dėl muzikos temos, nes vis keičiama publikavimo tvarka, kaip ir dabar – kai kur beliko tik nuorodos į muzikinį kūrinį. Jei nepavyks išsiaiškinti, kodėl taip yra – šeštadieniais vietoje muzikos bus publikuojamas įrašas, kaip ir buvo praėjusį savaitgalį.

Tinklapio formatas dabar šiek tiek pasikeitė, liko tik vertimai. Kodėl taip yra? Aš mėgstu skaityti ir labai džiaugiuosi, kad pasaulyje yra tiek bendraminčių, kurie savo kūriniais įkvepia, skleidžia dvasinę šviesą, vienija geros valios žmones. Tai ir man yra patvirtinimas, kad aš nesu tokia jau atitrūkusi nuo realybės tuščia svajotoja 🙂 … 

Aš, kaip ir visi žmonės, tiesiog noriu gyventi laimingai, noriu santarvės, laimės ir taikos visam pasauliui, ir suprantu, kad kiekvieno iš mūsų ir visų mūsų laimė priklauso nuo bendros padėties pasaulyje. Ir žinau, kad visuotinė gerovė priklauso nuo kiekvieno žmogaus, kaip tai neįtikėtinai beatrodytų.

Prisimenate – “būk ta permaina, kurią nori pamatyti“? Dauguma žmonių tai žino ir kuria šviesias harmonijos erdves savo šeimoje ir visur, kur tik jie būna. Su tamsa nekovojama – tamsa išsisklaido, įžiebus šviesą… Galiausiai tokios šviesos salelės susijungia ir formuoja harmoningą gyvenimą visiems.

Todėl taip norisi dalintis autorių iš kitų šalių kūriniais. Tekstai, kuriuos išverčiu, yra atviroje internetinėje erdvėje, jais autoriai laisvai dalinasi. Esu labai jiems visiems dėkinga, pasikartosiu – man tai patvirtinimas, kad pasaulyje yra daugybė bendraminčių 🙂 . Turiu prašymą visiems, kas tokius tekstus iš mano tinklapio publikuoja – nurodykite autoriaus pavardę, jei ji yra, taip išreiškiama pagarba ir padėka kūrėjams.

Dėl tinklapio veiklos – aš ir toliau rašau čia viena, ir visada kviečiu ir kitus žmones publikuoti čia savo kūrinius. Palaikyti ir išlaikyti tinklapį man padeda šeima – padeda spręsti iškilusius techninius klausimus ir sumoka metines įmokas už vietą serveryje ir už internetinį adresą. Buvo klausimas dėl uždarbio iš tinklapio – ne, jo nėra, dalinuosi besąlygiškai, yra tik geranoriška parama, kurios sumas visada užrašau skyrelyje “Parama tinklapiui“, ir esu dėkinga visiems, kas man padeda. Ačiū 🙂 !

Labai dėkoju visiems, kas čia užsuka, kas parašo komentarus, jie labai naudingi, nes kartais parodo netikėtą kurios nors temos pusę arba papildo ją iš esmės. Komentarų nedaug, ir visi jie geranoriški – kaip smagu, kad šioje erdvėje nėra ginčų ar priešiškumo, kad visi skaitytojai tokie draugiški. Dėkoju Jonei, Algirdui, Ramūnui, Rūtai, Virginijai, Rolandui, Matui… ir – visiems visiems, kas parašo savo pamąstymus komentaruose ir už laiškus bei atsiliepimus apie tinklapį į asmeninį paštą 🙂 !

Manau, kad dar metus būsime šioje erdvėje drauge, o kaip bus toliau – matysime. Draugaukime, kurkime šią erdvę kartu 🙂 ! Visiems mums linkiu meilės, gerosios vilties ir vienijančios širdžių šilumos 🙂 !

Rūta

Ji tiesiog negali kitaip…

Kai šviečia saulė, ji šviečia visiems vienodai…

Taip pat ir besąlygiška meilė. Ji nenukreipta tik į kažką konkrečiai, ji tokia pati saulė viduje, šviečianti ir sušildanti savimi viską aplinkui.

Daugeliu atvejų mes tik mokomės tokiais būti. Ir geriausiu atveju mums gaunasi nukreipti vieną iš spindulių į kažką konkrečiai iš mūsų aplinkos. Tačiau ne visada, o tik tuomet, kai tas kitas žmogus nukreipia į mus savo spindulius. Kol juos nukreipia.

O štai saulė šviečia visiems, šildydama savo spinduliais visus ir viską. Nepriklausomai nuo to, ar šviečia kažkas atsakydamas, vertina šią šviesą ir šilumą ar ne.

Ji tiesiog šviečia ir šildo. Be jokių sąlygų ir lūkesčių. Ji tiesiog nemoka kitaip.

Taip pat ir tikra meilė. Ji negali kitaip.

Saulė ją tik primena. Primena savimi apie ją.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščansky esė, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio mums visiems 🙂 !

Paprasti kasdieniniai stebuklai

Stebuklas ir yra tame, kad suprastume, jog kiekvienos dienos laimė – meilėje…

…Pabusti savo šiltuose namuose ir virti aromatingą kavą namiškiams; girdėti vaikų juoką; ieškoti naktį pamestos kojinaitės; girdėti kaimynų šuns lojimą; išgirsti gražios melodijos garsus; dėkoti gyvenimui už šį pasaulį; pirkti duoną, pasirenkant iš kelių rūšių, gaudyti liežuviu snaiges; kalbėtis su balandžiais ant mėgiamo tiltelio; eiti per sniegą šiltais batais, arba guminiais – per balas, žinant, kad neperšlaps, bet leis prisiminti save šešiametį; gėrėtis įsimylėjėliais, papuošusiais savimi pavasarinį miestą; pasigrožėti gėlėmis gėlių parduotuvių vitrinose ir saulės atšvaitais visur, kur tik jie atsispindi; rašyti eiles pakeliui.., ir kalbėti apie visa tai, nustojus slėptis nuo paties savęs…

Pagal Ija Latan esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Beribė ir besąlygiška…

Meilė – tai nebūtinai jausmas tam tikram žmogui – tai būsena, charakterio ypatumas, kuris įtakoja žmogaus požiūrį į visą pasaulį, o ne tik į vieną meilės “objektą“.

Jei žmogus myli tik kažką vieną ir abejingas kitiems artimiesiems, tuomet jo meilė – ne meilė, o simbiotiška sąjunga.

Dauguma žmonių įsitikinę, kad meilė priklauso nuo “objekto“, o ne nuo jų gebėjimo mylėti. Jie įsitikinę, kad jei jie nemyli nieko, išskyrus “mylimą“ žmogų, tai tik įrodo jų meilės jėgą. Taip išryškėja  klaidinga nuostata, kurią anksčiau minėjome – fiksacija į “objektą“.

Tai panašu į žmogų, kuris nori piešti, bet vietoje to, kad eitų mokytis piešti, tvirtina, kad jis tiesiog turi atrasti vertingą natūrą, ir kai ją suras, jis pieš puikiai, ir tai įvyks savaime.

Tačiau jei aš tikrai myliu kažkokį žmogų – aš myliu visus žmones, aš myliu pasaulį, aš myliu gyvenimą.

Jei aš galiu kažkam pasakyti “aš myliu tave“, aš turiu gebėti pasakyti ir “aš myliu tavyje viską“, “tavo dėka aš myliu visą pasaulį“…

Mintys iš E. Frommo kūrybos

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Rudens gimtadienis…

Ruduo ateina nepastebimai, bet visada palieka savo ženklus. Tai gali būti žolėje nukritęs lapas, šalto vėjelio gūsis, paauksuotas žydras dangus. Pirmąją rudens dieną – savo gimimo dieną – jis dar žaidžia su mumis slėpynių.

O mes ieškosime jo ženklų, švęsime jo gimimo dieną. Bet ne triukšmingai, o tyliai ir truputį paslaptingai, lyg žvelgdami pro jo petį…

Autorius nežinomas

************

Rudenį vadina liūdesio sezonu. Aš nesutinku: tikras liūdesys ateina kartu su vasara, jei nėra su kuo dalintis saulės dosnumu.

Tegul šį rudenį bus truputį daugiau šilumos, supratimo – savęs ir mums brangių žmonių, truputį daugiau dėmesio ir tarpusavio palaikymo.

Ir jei širdyje yra šviesa – jokie debesys nebaisūs. Ir jei širdyje yra meilė, visada bus su kuo ja pasidalinti! O jei viduje tamsa, tuštuma ir vienatvė – tai nepriklauso nuo metų laikų.

Elčin Safarli

************

Visi rašo apie praėjusią vasarą…  O aš noriu palinkėti, kad vasara visada būtų su jumis puodelyje arbatos su pačių surinktomis žolelėmis, sudžiovintoje pievų gėlių puokštėje, rytinėje bandelėje su aviečių uogiene, mintyse-drugeliuose, kurios jau rikiuoja planus sekantiems metams…

Vasaros sieloje. Vasaros širdyje!

Autorius nežinomas

************

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Nes jis ne vienas…

…Daugumos iš to, su kuo kasdien grumiasi vieni, kiti net nepastebi, nes jie turi artimųjų palaikymą. Jų pagalba – tarsi oras. Jis nematomas, bet, apgaubdamas, jis prisotina ir apsaugo.

Jei tave palaiko, tuomet visi šie nemalonumai: apkalbos, nuoskaudos, pretenzijos išsisklaido, kartais net nepasiekus tikslo. Jie kaip meteoritai, papuolę į atmosferą.

Žmogus su palaikymu kartais labiau nenugalimas, nei karys su šarvais. Nes jis ne vienas, už jo nematomas gynybos būrys.

Padėka autorei! Pagal Sigita Ulskaja esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Visiškai realūs…

Tu gyveni įprastą, kaip tau atrodo, gyvenimą. Gamini vakarienę, kuri planus savaitgaliui, džiaugiesi, kad atradai, pagaliau, balansą tarp darbo ir kažko asmeniško. Pamiršti jau, kad gali būti kitaip.

O paskui sutinki kažką iš jų – nesvarbu, ar triukšmingoje gatvėje, ar tiesiog prie savo namų slenksčio. Ir jauti, kaip pasaulis atgyja lotosu, mėlynąja paukšte, širdies švelnumu tavo krūtinėje.

Kokie jie gražūs: beprotiškas ironijos ir gerumo mišinys. Kaip jie atranda savyje jėgų eiti, net jei baisu, jei išmušti iš vėžių ir iš kojų. Neša savyje muziką, sapnus ir pasakas. Ir ne tik – neša! Atrodytų, kad jie iš to sudaryti, kaip kiti – iš kaulų ir odos.

Sugrąžina nukritusias žvaigždes ten, kur jos labiausiai reikalingos: į nusiminusių, bijančių tamsos širdis. Saugo gėles nuo skersvėjų, žodžiais sušildo tylėjimo šaltį, ir ne tiek laukia stebuklų, kiek patys mokosi sudalyvauti jų kūryboje.

Visiškai realūs… Tie, kas įjungia šviesą…

Padėka autorei! Tekstas iš projekto “Kit ne spi“, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !