Kategorija: Saviugda

Visa žmonija, suvokia tai ar ne, susieta tarpusavyje nematomais būties saitais.

Buvusios, esamos, būsimos kartos, o taip pat tautos ir rasės, visi žmonės, visi visuomenės sluoksniai – visi jie yra nuolatinėje tarpusavio sąveikoje. 

Mes galime nežinoti ir nesuprasti šito, bet mūsų veiksmai (arba neveiklumas) įtakoja mus supantį pasaulį.

Galbūt, tavyje dabar vos-vos rusena Gyvenimo Liepsna. Galbūt, Likimo Vėjas nepaliaujamai blaško tave.

Bet netikėtai tu visiškai atsitiktinai (?) išgirsti dainą, arba skaitai knygą, arba žiūri filmą, arba skaitai naujienas socialiniuose tinkluose – ir staiga pastebi tai, kas leidžia tavo Vidinei Liepsnai įsižiebti su nauja jėga.

O juk šio atsinaujinimo priežastis atėjo pas tave per kitus žmones, per tai, ką jie padarė. Arba NEpadarė, juk kažkas galėjo pasiųsti į išorinį pasaulį būtent tai, kas galėjo galutinai palaužti tave.

Arba, galbūt, meilė kažkam motyvuoja tave parašyti tokias nuoširdžias eiles, kad kažkas išvers jas į kitą kalbą. Ir sukurs pagal jas dainą. Ir šia daina kažkas prisipažins kažkam meilėje. O paskui gims vaikas, kurio poelgiai teigiamai įtakos pasaulį.

Arba kažkas parašys kitą, kupina neapykantos tekstą, kurį pavers kariniu himnu, ir eilinis diktatorius po savo vėliava sutryps savo juodais batais nekaltas aukas.

Mes susieti vieni su kitais.

Skleidi gėrį – didini gėrį.

Skleidi blogį – didini blogį.

Kiekvienas veiksmas (arba neveiklumas) priartina tave ten, kur tu eini, keisdamas supantį pasaulį ir įtakodamas tuos žmones, apie kurių egzistavimą tu niekada nesužinosi.

Mes negalime žinoti visų savo veiksmų pasekmių. Tačiau galime žinoti savo tikruosius ketinimus.

Iš tiesų nuoširdumas turi didelę reikšmę. O nuoširdumas ir Naudingos Žinios gali atnešti daug gėrio ir tau, ir kitiems žmonėms.

Mes visi “įpinti“ į vieną tą pačią “Matricą“. Norime to ar ne.

Visi mes – Vieningos VISUMOS dalys…

Padėka autoriui! Pagal Said Ši tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Kiekvienam žmogui gerai būtų turėti “Laimės lagaminėlį“ – kad palaikytų save, kai to reikia. Dedi jį ant stalo ir imi iš ten viską, kas suteikia įkvėpimą, džiaugsmą.

Kiekvienas įdeda į šį lagaminėlį viską, kas jam svarbu. Knygų skaitymas, šokiai, joga, pasivaikščiojimai gamtoje, piešimas, rankdarbiai, kulinarija, fotografija, grupės pagal interesus, bendravimas su artimais žmonėmis, filmai, tinklapiai su kačiukais ir laputėmis… Na, juk tiek daug šiame pasaulyje įdomaus! Svarbu pasirinkti tai, kas būtent tau patinka ir gali greitai sudominti. Ir, kas labai svarbu – kas nesukelia liguistų priklausomybių.

Liūdesio, nerimo akimirką imi šį “Laimės lagaminėlį“ ir greitai atrandi tai, kas tau gali padėti būtent dabar. Na, ir įsitrauki į tą procesą kaip įmanoma giliau.

Tikslas – perjungti dėmesį nuo nerimo į kažką džiaugsmingo, malonaus. Išsaugoti pusiausvyrą. Kai “prislegia“ negatyvumas ir tu pasineri į nerimą, yra didelė tikimybė, kad pasieksi dugną. 

O kažkas iš tavo “laimės lagaminėlio“ arsenalo gali, kaip gelbėjimosi ratas, padėti išlikti paviršiuje, papildyti pozityviomis emocijomis. O po to (rytoj arba vėliau) ramioje aplinkoje, jei vis dar bus aktuali ši tema, tu viską apsvarstysi ir priimsi teisingą sprendimą. Arba sugalvosi geriausią planą.

Tai yra, veikimo schema tokia: nerimas arba stresas – įkvėpimas-iškvėpimas – “Laimės lagaminėlis“. Tai tiesiog geras įprotis, kurį galima greitai įsisavinti ir kuris labai padeda išsaugoti ramybę, kas benutiktų – pasaulyje ar tavyje.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kuo mažiau mūsų poelgiuose nuoširdumo, tuo liūdnesnės tokių poelgių pasekmės.

Šypsomės žmogui, kuris mums nemalonus – vėliau nesistebėkime, kad jis už mūsų nugaros mus apkalba.

Padedame kam nors be nuoširdaus noro pagelbėti ar palengvinti situaciją – vargu ar tie žmonės įvertins mūsų gerumą.

Dirbame darbą, kurio nekenčiame – pinigų uždirbsime, tačiau dėl nuolatinio streso kaupsime įtampą, dėl kurios galima ir susirgti.

Paminsime savo interesus dėl kažkieno reikalavimų – rezultatas vargu ar nudžiugins.

Ir taip viskame ir visur…

Prievarta, veidmainystė, melas slopina mūsų gražiausias prigimtines savybes, mūsų unikalumą, todėl pradedame elgtis nenatūraliai, mums nebūdingai.

Net jei kartais tenka veikti pagal aplinkybes prieš savo valią, turėtume suprasti, kodėl tai vyksta, kodėl taip elgiamės ir neperžengti padorumo ribų.

Svarbu – būti sąžiningu su savimi ir, žinoma, su kitais žmonėmis.. Būti savimi tikruoju.

Sutikite: kiekvienas iš mūsų pastebi, kad atviras, nuoširdus, geranoriškas elgesys visada turi geras pasekmes. Visada.

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tą pačią akimirką, kai mes atiduodame savo vidinę jėgą impulsyvioms reakcijoms, nevaldomoms emocijoms arba įprastiems negatyvaus elgesio šablonams – aplinkybės tampa stipresnės už mus ir nugali mus.

Bet tą akimirką, kai mes esame sąmoningi ir suvokiame, kas mes tokie ir koks galingas vidinis potencialas yra mumyse, kuris skirtas aukščiausiam savęs realizavimui – mes pradedame suprasti, kad turime pasirinkimą.

Kas bus toliau, priklauso nuo mūsų. Visada.

P.S. Visos negatyvios emocijos ir reakcijos, o ypač ilgalaikės negatyvios būsenos turėtų įspėti mus kaip pavojaus signalas apie tai, kad mes praradome ryšį su savo vidiniu dvasiniu potencialu, su savo aukštesniuoju “aš“.

Autorius nežinomas, parengė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Niekas nepasakys tau to, ko tu pats nežinai.

Jei tu kažką skaitai, matai, girdi ir tai tavyje atsiliepia, – reiškia, vyksta tavo vidinio žinojimo aktyvacija. Antraip nebūtų vidinio rezonanso.

Kiekviename iš mūsų yra vidinio žinojimo šaltinis, tiesiog dėl įvairių priežasčių jis mums neprieinamas. 

Žmonės dažnai nepasitiki savimi. Todėl ignoruoja vidinius atsakymus ir ženklus.

Todėl dažniausiai vidinio žinojimo aktyvacija ir vyksta per kitus. Kai rezonuoja – nerezonuoja.

Rezonuoja – reiškia, tai aktuali tau tema, prasmė, informacija, dažnis.

Svarbu: tai, kas rezonuoja, jau yra tavyje. Išorė gali tapti tik markeriu, orientyru tolimesniam vidiniam darbui, išraiškos ir atvėrimo aktyvavimui. 

Kad suvoktume, išgyventume savyje, savaip. Ir pritaikytume pačiu geriausiu būdu, Gerovės labui.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Mes su mama turime daugiametį pajuokavimą: “Gyvenimas griūva. Eisiu tuo tarpu bulvių iškepsiu“.

Pajuokavimas veikia! Nors galima ir nepriimti jo pažodžiui. Ne bulves kepti, o pavyzdžiui, siūti sijoną, eiti grybauti, žiūrėti komediją, kepti spurgas. Visa tai veikia, mielieji, o ne dramos ir tragedijos, tęsiamos ant griuvėsių. 

Patikėkite man!

Ten, kur kažkas griūva, reikia užsiimti paprastais žemiškais reikalais, nes būtent paprasti žemiški reikalai ištraukia mus iš sukrėtimo miglos.

Gyvenimas visada bus vertas to, kad jį tęstume. Ir kad ateitų naujos galimybės, jas reikia sutikti užsiėmus.

Todėl paleiskite į visas keturias puses tuos, kas galvojo, jog su jumis galima elgtis taip, kaip jie sau leido. 

Pasitraukite nuo visų uždarytų durų.

Liaukitės gailėtis to, ko negalima sugrąžinti.

Ir – “kepkite bulves“!

Padėka autorei! Pagal Lilia Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kur tu dabar esi, gerasis mano žmogau? Kas vyksta ten, kur tu esi? 

Ir aš dabar štai apie ką: ar tu matai gyvenimą? Kur iš tiesų tu esi?

Gal telefono erdvėje? O juk kartais jis būna ne tik geruoju Burtininku, bet ir laiko Ėdiku. O vasara, kuri dabar aplink tave, galbūt iš visos širdies nori kažką tau pasakyti. Arba ruduo, ar žiema, pavasaris…

Kur tu dabar esi? Apmąstymuose apie ateitį? O ji kuriama dabar, kaip namas iš atvežtų statybai medžiagų: kas yra, iš to ir statoma. Iš liūdesio, iš pykčio, tavo ateitis, ar iš gerumo akimirkų?

O juk štai jis, širdimi atskleistas atradimas: ten, kur tu dabar esi, ten gera. Ten, kur tavo širdis, ten gera.

Gera kvėpuoti gaivumu, kurį padovanojo praėjęs lietus. Kvėpuoji – ir atsigauni, jėgos grįžta, žvalumas, ištiesini nugarą, pakeli rankas į dangų. Ir jau debesys išsisklaido, saulė pasirodo, mirkteli ir pasislepia už neįtikėtinai gražaus debesėlio (ir kas ten juos piešia, tas nepakartojamas formas, koks nepailstantis Dailininkas?), ir vėl saulutė pasirodo, spinduliais apkabina. Gera… Gera stebėti šias slėpynes Kūrėjo pasaulyje…

Gera klausytis kaimo garsų. Štai gaidys gieda savo rytinę “pareigą“, žadina dieną, naujos energijos ateina, imsimės visi darbų. Draugiškai ir žvaliai, bendrai naudai..

Lengvi vėjo gūsiai dar nupurto nuo berželio likusius lietaus lašelius, šviesa slysta nuo vieno lapelio ant kito. Skrenda sau drugelis laisvoje erdvėje, ieškodamas sausos, gražios ir gėlėtos vietelės.

O štai karvutė eina pro šalį, mūkia, šaukdama savus arba perspėja šeimininkę, kad atvertų vartus ir vandens atsigerti kuo daugiau įpiltų.

Namuose artimi žmonės maloniuose rūpesčiuose tyliai šnekučiuojasi…

Štai jis – gyvenimas. Štai ji – stiprybė gyventi. Akimirkose.

Tame, ką matai. Tik atidžiai, savo širdimi. Tame, ką girdi. Tame, dėl ko šypsaisi. Arba tame, dėl ko verki nuo užpildančio iki kraštų nuoširdumo pojūčio.

Arba tame, kai skubi padėti. Arba kai ją, tą pagalbą, priimi ir matai: gerumas mūsų širdyse neišsenka, o sunkumuose jis dar ryškiau pasireiškia, tas mūsų gerumas. Jei tu drąsiai žvelgi į gyvenimą.

Ir tuomet nėra būtinybės gaišti laiką giliuose apmąstymuose ar telefonuose (na, nebent svarbūs darbai šaukia), kankintis abejonėse “o kas, jei…“ ir “o kas būtų…“

Prasmė – ji čia pat. Gyvenimo prasmė – pilnai atsiveria kiekvienoje akimirkoje.

Kartais vienas skrendantis pro šalį drugelis gali įkvėpti knygai, vaiko šypsena – svarbiam sprendimui, išgirstas nuoširdus pokalbis – geriems darbams.

Ir tu pradedi kelionę. Eini iš širdies į širdį. Kaip gali, kaip sugebi, kaip žinai, kaip jauti. Ir viskas. Viskas tau aišku. Ir dėl to lengva. Gera.

Tai kur gi tu dabar esi, gerasis mano žmogau? Kas vyksta ten, kur tu esi?

Linkiu jums laimės!

Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jei jūs kažką matote kitame žmoguje, tai nebūtinai yra ir jumyse.

Iškreipta mintis apie žmogaus atspindį aplinkiniuose sukėlė daug triukšmo, o idėja apie visuotinį pakantumą viskam tapo eiline prievarta prieš žmogaus esybę.

Ne visada kitų elgesio priežastys yra jumyse. Kartais (visada) kitas žmogus – tai tiesiog žmogus, kuris turi savo pasaulio matymą ir sąmoningumo lygmenį, savo pergyvenimus ir būsenas, ir elgiasi taip, kaip jis sugeba elgtis. Tai nepriklauso nuo jūsų. Jūs galite tik stebėti jo saviraišką ir nuspręsti, norite jūs turėti su tuo reikalų, ar ne.

Jūs neprivalote priimti visų ir visko ir kaltinti save, jei nepavyksta to padaryti. Liaukitės prievartauti save. Tendencija į visuotinį dvasinį pakantumą viskam, nepriklausomai nuo to, ką jūs jaučiate, įvaro jus į eilinį užburtą kankinio ratą. Atseit, mes visi turime kentėti, o jei jums tai nesigauna (ir tai natūralu), tuomet jūs turite pasmerkti save už tai, kad esate nepakankamai dvasingas ir pakantus.

O iš tiesų dvasingumas išlaisvina. Jis nepaverčia jūsų kažkokių sąlygotumų vergu. Jūs laisvi naudotis tuo, ką turite. Jūs laisvi patys spręsti, kurti ir viską rinktis savo gyvenime. Pakantumo viskam idėja varo jus į užburtą ratą – pareigą kentėti, kaltės jausmą ir savęs smerkimą už netobulumą.

Dvasingumo kelias negali sukelti tokių negatyvių vibracijų ir pojūčių.

Kai tampate sąmoningesni, jūs esate laisvesni ir mažiau priklausomi nuo bet kokių išorinių aplinkybių ir kitų žmonių elgesio. Jei kažkas šalia jūsų apsikiaulino, jūs neturite ieškoti priežasties savyje, ieškoti tame savo atspindžio ir bandyti priimti tai savyje. Nesukite sau galvos. Jūs turite teisę tiesiog apsisukti ir išeiti.

Sąmoningumas – tai esmės matymas ir laisvė būti savimi.

Padėka autorei! Pagal Vladislava Vojtanik tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Kiekvieną kartą, kai aš abejoju savo veiksmų, jausmų arba minčių teisingumu, aš primenu sau, kad kiekvieną kartą, kai aš pasitikėjau savimi ir savo intuicija, vienaip ar kitaip, bet aš sulaukdavau gerų rezultatų.

Tačiau kiekvieną kartą, kai aš klausiausi “šalto proto“, logikos, kitų žmonių patarimų (net ir meistrų), tuo pačiu ignoruodama savo vidinį balsą – visada viskas gaudavosi ne taip…

Todėl, jei manęs paklaustų apie pagrindinį mano gyvenimo principą, aš atsakyčiau: išsaugoti savo autentiškumą ir būti ištikima sau. 

Tai reiškia – visada ir visame būti savimi: jausmuose, mintyse, žodžiuose ir veiksmuose.

Padėka autorei! Pagal Julija Rait – Matvijčiuk esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pabandykime drauge pažvelgti, ar jūs einate savo dvasiniu keliu. Dvasinis kelias – tai Širdies kelias.

Įsivaizduokite, kad jūs turite viską, kad turite daugybę laisvo laiko, ir jums nereikia dirbti dėl pragyvenimo. Kuo tokiu atveju jūs norėtumėte užsiimti?

Galbūt, jūs norėtumėte piešti arba keliauti, o gal – darbuotis sode arba rūpintis gyvūnais? Viskas, ko jūs iš tikrųjų norite šiame gyvenime – tai ir yra jūsų Širdies kelias.

Kai jūs perjungiate savo dėmesį į savo dvasinį kelią, tegul nors ir retkarčiais, jūs pasipildote energija.

Dvasinis kelias aktyvuoja įkvėpimo ir gerovės procesus.

Pabandykite atrasti savo Širdies kelią, ir jūs atsidursite kūrybinės energijos Sraute, kuris pakreips jūsų gyvenimą teigiama linkme. Efektas bus netikėtas…

Padėka autoriui! Pagal Venestiano esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerovės mums visiems 🙂 !