Autorius: Ruvi
Bendrai gerovei
Pasaulis – toks trapus ir nenuspėjamas…
Mes negalime numatyti, kas įvyks rytoj. Negalime pakeisti to, kas nuo mūsų nepriklauso.
Bet mes galime labiau mylėti… Dažniau apkabinti… Pastebėti… Būti šalia… Dėkoti… Padėti… Dovanoti šilumą…
Galime įprastus ir paprasčiausius dalykus atlikti su meile ir rūpestingai…
Mes tikrai galime rinktis, kuo būtent dabar užpildyti savo gyvenimą.
Ko gero, taip kiekvienas iš mūsų prisideda prie bendros gerovės – puoselėdami savo mažą pasaulį, mes padedame didžiajam pasauliui aplink mus…
Saugokite save ir savo pasaulį. Šiandien tai reikalinga, kaip niekada.
Padėka autorei! Pagal A. Del esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
Besąlygiška, stebuklinga…
Meilei nereikia priežasčių. Jei pradėsi ieškoti priežasčių, dėl kurių tu galėtum kažką pamilti, iš tiesų nerasi nei vienos.
Galima rasti priežastis prieraišumui, pagarbai, bendravimui. Bet nėra priežasčių meilei.
Tame ir yra jos esmė: ji pati yra visa ko priežastis. Todėl nėra ir negali būti jokių priežasčių meilei. Ji tiesiog yra. Ji yra tavyje. Ir tu esi meilė. Ir Dievas yra meilė.
Mes negalime jos apibrėžti, mes negalime jos suprasti. Bet mes matome, kaip ji veikia, ir matome jos daromus stebuklus – kai išskirti žmonės atranda joje vienybę, susvetimėję pradeda bendrauti, pasiekiama kas atrodė nepasiekiama, slėpiniai atsiveria, apgaulė išsisklaido, supriešinti apsikabina, gobšūs pradeda dalintis, nepatiklūs ima pasitikėti, kenčiantys atsigauna ir klesti, o praradę sveiką nuovoką atgauna ramybę šiame pasaulyje…
Ir viso to priežastis – meilė. Meilė be priežasčių.
Padėka autoriui! Pagal I. Nemoff esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
Tiesa, kurios moko gyvenimas
Pažvelkime tiesiai į šią iliuziją ir supraskime pagaliau, kad VISI MES ESAME VIENA.
Žmonija ir visas Gyvenimas – tai vientisas laukas. Visa tai yra viena. Todėl nėra nieko, kas gali būti aukščiau kažko, ir nėra nieko, aukščiau ko galima būti.
Tai svarbiausia tiesa, kurios moko Gyvenimas.
Argi tulpė svarbesnė už rožę? Argi kalnai gražesni už jūrą?
O kuri snaigė pati nuostabiausia? Juk visos jos nuostabios, o visos kartu jos sukuria nepakartojamą, širdį virpinantį reginį…
O paskui jos tirpsta, susiliedamos viena su kita, tačiau jos niekur neišnyksta, bet tiesiog keičia formą. Ir jos tai daro daugybę kartų: pereina iš kietos būsenos į skystą, iš skystos virsta garais ir paskui vėl sugrįžta nuostabaus grožio snaigių pavidalu.
Tai ir yra Gyvenimas: sąveika, apykaita, virsmas…
Tai ir esame MES.
Ir kai išnyksta iliuzinis “ego“ – išnyksta visi pranašumo miražai ir visa su tuo susijusi kančia. Atsiskyrimas nuo Visumos – visada kančia ir skausmas.
Vienybė, bendrumo pojūtis – tai visada pilnatvė, būties džiaugsmas ir harmonija.
VISI MES ESAME VIENA. Tai taps mūsų gyvenimu, kai išmoksime pamatyti kiekvieno žmogaus vidinį grožį ir unikalumą.
Ir nors mes esame skirtingi – kaip gėlės ar snaigės – tačiau kai tik atsisakome egoizmo, mes pradedame veikti išvien, ir tada išnyksta pranašumo iliuzija.
Tuomet MES TAMPAME VIENINGI, o iš mūsų “skirtingumo“ gimsta nuostabi ĮVAIROVĖS VIENYBĖ.
Padėka autoriui! Pagal N. D. Walsch alegoriją, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Orchestra L’anello Musicale – Autumn Leaves
Tai dėsningumas
Gana dažnai išsekimas – tai ne pernelyg didelių krūvių ir poilsio ar atsipalaidavimo trūkumo pasekmė, o tuščio bėgimo rezultatas paskui tai, kas iš tiesų visai nėra būtina…
Menas gyventi – tai pirmiausiai saikingumas, kuris sugeba sustoti ir pasakyti sau, kad pakanka, mielieji.
Yra toks dėsningumas, kad maža visuomet tam, kas ieško išorėje, o ne viduje.
Pasitenkinimas net dėl pačių brangiausių žaisliukų baigiasi labai greitai, ir prieš bėgant ieškoti naujų, laužant save iki išsekimo, verta pagalvoti, kuo užpildyti visai kitą tuštumą…
Padėka autorei! Pagal Lilia Grad esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Be šablonų
Iš šiuolaikinio žmogaus kažkaip nepastebimai atėmė galimybę gyventi ramiai ir nuosekliai.
Visi aplink ragina: “Gyvenk įdomiai! Po ilgos darbo dienos – eik parasparniu paskraidyk. Arba su draugais į barą… Galima ir į kiną. Tik nesėdėk, jokiu būdu nesustok! Išėjai atostogų – nedelsiant, tuoj pat važiuok kur nors! Ir ne pliaže kaip ruonis gulinėk, o varyk į Nepalą, į kalnus, ir kopk kuo aukščiau! Kad būtų įdomu!.. Ir darbą dažniau keisk: lįsk į skolas, bet daryk kažką kitko!“… Ir – panašiai, ir taip toliau…
Aš laukiu, kada visiems tai atsibos.
Prieš keletą metų dalis visuomenės protestavo prieš pernelyg sudėtingą, įmantrią ir brangią madą. Taip atsirado “normkore“ stilius – laisvas, iš paprastų medžiagų ir detalių, jo pagrindinis kriterijus – patogumas ir individualumas. Ir tai iš karto prigijo, ypač jaunimo tarpe.
Aš laukiu, kada “normkore“ paplis toliau, už mados ribų, kai žmones paliks ramybėje ir jie galės gyventi “neįdomiai“, ne pagal primetamus šablonus – nekeliauti “madingais“ maršrutais, nesimokyti sunkiai ištariamų hobių, nelakstyti į mistinius dvasinio tobulėjimo kursus.., o tiesiog… būti – laisvu, sąmoningu, kūrybingu žmogumi. Savimi.
Padėka nežinomam autoriui! Vertė ruvi.lt
Meilės ir išminties mums visiems 🙂 !
Ten, kur paprasta…
Mes gyvename išvystyto intelekto pasaulyje. Mus supa sudėtingi daiktai. Pavyzdžiui, kompiuteris. Jis sudėtingas. Telefonas, internetas, naujos kartos buitinė technika – jie visi sudėtingi. Tie sudėtingi daiktai palengvina mūsų gyvenimą. Tačiau sudėtingų daiktų pasaulyje mes ir patys tampame sudėtingais.
Sugalvojami sudėtingo poilsio būdai. Norvegijos intelektualaus kino savaitė, kelionė į Indiją į sąmoningų sapnų retritą… Dešimties dienų meditacija su žymiu guru… Ir pamirštame, kad jei jau padirbėjome galva, tai reikia paprasčiausių dalykų, kad pailsėtume: pasivaikščioti gryname ore, užsiimti mėgiama veikla – rankdarbiais, sodo darbais… Taip, aš lankiausi norvegiško intelektualaus filmo savaitėje, ir tai buvo įdomu! Bet pailsėjau aš namuose, siuvinėdama kryželiu.
Mes nuolat galvojame apie tai, kaip geriau vystytis dvasiškai, tačiau pamirštame, kad dvasingumas ne Indijoje, ne sudėtingoje meditacijoje ir ne intelektualiame kine. Dvasingumas – tai sąmoningumas paprastuose dalykuose. Kai aš tiesiog ruošiu vakarienę, su meile galvodama apie namiškius. Kai aš tiesiog tvarkausi namuose. Kai aš tiesiog siuvinėju kryželiu arba tiesiog uždegu žvakes vakare.
Man asmeniškai magija yra tame, kad aš tiesiog žiūriu į mėnulį ir matau jo grožį, ir tam nereikia sudėtingų žodžių ar rankų mostų. Aš mielai nuvažiuosiu į retritą Indijoje, bet nesu tikra, kad ten aš atrasiu daugiau dvasingumo, nei močiutės pasakojime apie vaikystę kaime. O mintys, kurios ateina plaunant indus, kartais daug naudingesnės, nei ilgalaikės meditacijos.
“Dievas gyvuoja smulkmenose“ – sakė Gustavas Floberas. O aš pridursiu: Dievas gyvuoja paprastume. Ten, kur paprasta, ten, kur tylu, ir ten, kur dirbama rankomis, gyvena dvasingumas. Nepamirškime paprastų dalykų. Jie daug svarbesni už sudėtingus.
Padėka nežinomai autorei! Vertė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
Back To Earth – Walk Through Autumn Leaves
Miniatiūros
************
Nelaukite iš žmonių tų jausmų ir poelgių, kurių jie nesugeba arba negali atlikti.
Jūs galite metų metus laukti, kol obelis užaugins vyšnias, bet to nebus. Jūs puikiai suprantate, kad neverta laukti tokio stebuklo – jums tiesiog reikia surasti savąjį vyšnios medį.
Dž. Krišnamurti
************
Kai kurios durys neatsidarė, nes buvo ne jums skirtos. Kai kurie žmonės išėjo iš jūsų gyvenimo, nes atėjo trumpam, o ne visam gyvenimui.
Norai neišsipildė, nes tam dar neatėjo laikas. Galimybės nepilnai išnaudotos, nes reikėjo ir tokios patirties, ne tik sėkmės… Viskam savo laikas.
Venestianas
************
Sunkiu metu visi žmonės kaip ant delno… Visos apnašos nubyra. Kaukės nukrenta.
Ir staiga pamatai: už gėlės slepiasi dilgėlė, už paukštuko – rupūžė, o už šypsenų – bailiai ir egoistai.
Bet ir Tikruosius matai. Jie visada tokie buvo: padorūs, jautrūs, geranoriški, be lašo pykčio ir abejingumo – Tikri Žmonės.
Tokių žmonių dėka ir laikosi pasaulis.
Autorius nežinomas
************
Jei tik žinotume, kaip sunkiai ir kaip ilgai kai kuriems žmonėms pavyksta susigrąžinti vidinę ramybę, tuomet suprastume, kodėl jie taip ryžtingai atsiriboja nuo bet kokio negatyvumo ir taip kruopščiai renkasi, ką įsileisti į savo gyvenimą…
N. Forniak
************
O juk iš tiesų Tu niekada nesikeitei…
Tiesiog Tu vis daugiau tampi Savimi. Tu ieškojai Gyvenimo Prasmės, o pasirodo, tu ėjai į Save, pakeliui nusimesdamas tai, kas netikra, nereikalinga, primesta, ne Tavo…
Visi keliai veda į Save. Save Tikrąjį.
S. Seov
************
Nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, koks bus pasaulis po valandos ar po akimirkos… Ar bus jis geresnis nuo dar vieno gero žodžio, dar vienos ištiestos pagalbos rankos? Ar bus šviesesnis nuo meilės, draugystės, kūrybinio polėkio? Nuo tavo arba mano džiaugsmo būsenos?
Ką mes siunčiame pasauliui?
Tit Nat Chan
************
Saugokime savo vidinę Šviesą – tai gyva mūsų širdžių šilumos liepsna, kurią palaikome, dalindami vieni kitiems. Dalindamiesi mes panašūs į žydintį sodą…
************
Parengė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 