Autorius: Ruvi
Laimė, kad jie yra…
Sako, kad žmonės, kurie gyvena prie krioklio, negirdi vandens keliamo triukšmo. O tie, kas gyvena kalnų papėdėje ar prie ežerų – anksčiau ar vėliau jau nepastebi juos supančio grožio.
Lygiai taip pat ir mes kartais nevertiname savo artimiausių žmonių ir to, ką jie mums nuolat besąlygiškai dovanoja – meilę, palaikymą, rūpestį…
Kartais visa tai mums pradeda atrodyti lyg savaime suprantami dalykai.., o iš tiesų – tai ir yra didžiausias gėris šiame pasaulyje.
Kaip svarbu tai prisiminti ir būti dėkingais savo artimiesiems už nuolatinę jų meilės išraišką, už jų gerumą ir rūpestį.
Už tai, kad jie yra mūsų gyvenime.
Autorius nežinomas, parengė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Tereikia pamatyti
O juk gyvenimas – tai ir yra įkvėpimas! Įkvėpimas, kurio kartais mes tiesiog nepastebime.
O jei gerai pagalvosime?..
Juk mes galime matyti… Matyti visą spalvų įvairovę, saulėtekius, saulėlydžius, gamtos grožį, metų laikų kaitą. Matyti mylimus žmones – argi tai ne įkvėpimas?
Mes galime girdėti… Muzikos garsus, šiltus žodžius. Pirmą kartą pavasarį išgirsti vieversius – argi tai ne stebuklas?
Mes užuodžiame kvapus… Mamos pyrago ir kepamos duonos kvapą. Gėlių aromatą, pirmos besikalančios žolės kvapą, kai jos dar nesimato, o kvapas jau sklando ore. Tai nuostabu!
Mes galime pajusti prisilietimus… Paliesti medį, gėlę, paglostyti katiną arba šunį. Apkabinti mylimus žmones, apkabinti vaikus – argi tai ne laimė?
Kiekviena diena, kiekviena valanda, kiekviena mūsų gyvenimo akimirka – tai ir yra įkvėpimas… Tereikia truputį atidžiau į viską pažvelgti.
Autorius nežinomas, parengė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Tai abipusis ryšys
Žmonių tarpusavio santykiuose negalima pernelyg ilgai tęsti tylėjimo pauzę.
Artumas tarp žmonių – tai tiltelis iš širdies į širdį, kuris nutiesiamas sutartinai, o sugriūna jis kartais todėl, kad vienas žmogus labai ilgai laukia, o kitas neskuba paskambinti, parašyti, pasikalbėti.
Ir būna taip, kad žmonės nori atnaujinti dėl kažkokių priežasčių nutrūkusį bendravimą ir galvoja, kad pakaks pasakyti įprastą savo: “Labas, kaip laikaisi?“, ir viskas bus taip, kaip buvę. Gal bus, o gal ir nebus. Juk kuo ilgesnė pauzė, tuo trapesnis tiltelis iš širdies į širdį, kuris laikui bėgant ir visai sugriūna.
Jei jums iš tiesų kažkas brangus, nenutraukite bendravimo mėnesiams ar net metams, juk mūsų laikais visada yra galimybė sužinoti, kaip žmogus gyvena, paklausti, kaip jam sekasi ir papasakoti apie save. Net jei mes labai užimti.
Gyvenimas – įvairiausių įvykių virtinė, ir ne visi po jų išlieka tokie, kokie buvo, o kai kurie apskritai išeina visiems laikams.
Todėl neatidėkite bendravimo su artimais žmonėmis: “Paskambinsiu, parašysiu vėliau…“, nes su kiekviena atidėta diena jums vis sunkiau bus pradėti bendravimą, o jiems vis sunkiau bus jums atsakyti.
Bendravimas su artimais žmonėmis – tai ryšys. Abipusis. Palaikykime ir branginkime jį.
Autorius nežinomas, parengė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
Ryan Taubert – Becoming Human
Kad būtų daugiau gėrio
Taip norisi palinkėti mums visiems gyventi pasaulyje, kur bus mažiau priešiškumo ir daugiau meilės, kur žmonės brangins vienas kitą, o ne išnaudos, kur bus saugu mūsų vaikams, kur pagalba bus siūloma besąlygiškai ir priimama su dėkingumu, kur altruizmas taps norma, o ne ciniškas egoizmas.
Skamba lyg utopija, bet tai taip trokštama ir tikrai įmanoma, jei kiekvienas prie to prisidės.
Tiesiog norisi gerumo… Atsibodo idėja apie tai, kad išgyvens stipriausias, pasaulyje, kur kiekvienas tik už save.
Tegul suklestės gėris, užaugintas visuotiniu gėrio siekiu. Šiandieniniame agresyviame pasaulyje tai ypač aktualu.
Padėka autorei! Pagal T. Marač esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
Prieš aušrą
Nenusimink.
Taip, vakarai bus vis tamsesni, o rūkas rytais – vis tirštesnis. Posūkis, ties kuriuo dar vakar prasidėjo kelias į namus, pavirs labirinto pradžia, o žemėlapio niekas tau neduos. Žibintai prisipildys lietaus vandeniu, ir taps labiau panašūs į akvariumus, nei į šviesos šaltinius.
Bet niekas – patikėk man – neužgesins tavo vidinės šviesos, net negalvok apie tai. Ir jei sugebėsi nuolat prisiminti, kad turi tokią nepaprastą dovaną, tuomet tapsi švyturiu šioje Žemėje.
Paklausyk.
Sienos, išaugusios greičiau iš baimės, nei iš betono ir plytų – iškreips žodžius, taps apribojimu prisilietimams. Viskas, kas buvo pasakyta, praeis kreivų veidrodžių karalystę prieš pasiekiant ausis to, kam tai buvo skirta.
Bet tai nesutrukdys vėl ir vėl ieškoti bendros kalbos. Kurti ją iš tylėjimo ir tylos, švelnumo ir vienybės. Ir sekti, kad šį kartą galimybė pakenkti nepakliūtų į pačią esmę.
Tęsk savo kelionę.
Nesivadovauk melu: „aš silpnas, aš nieko nesugebu”. Arba: „palauksiu, pasislėpsiu, ir viskas praeis”…
Bet ženk nors vieną žingsnį. O paskui dar vieną. Veiksmai virsta tikrove. Įžiebk ugnį. Saugok šilumą. Nupink iš džiaugsmingų dienų auksinių siūlų apklotą ir užmesk jį ant tamsios nakties, kuri apgaubė tavo miestą ir tavo širdį.
Negalvok apie tamsą ir baimę, nes greitai ateis aušra, sulauk jos.
Su mumis kiekvieną sekundę nutinka kažkas reikšmingo ir svarbaus, ir tai gali viršyti visą tavo įsivaizduojamą grožį ir didybę…
Ir kokia laimė, kad tu supranti, apie ką aš dabar kalbu.
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Tai visada svarbu
Įvairių krizių metu visų svarbiausia – tai žmonės. Paprastas žmogiškas bendravimas.
Jei šalia jūsų yra tie, su kuo galima nuoširdžiai pasikalbėti, atsikvėpti, nubraukti ašarą be baimės būti atstumtam – tuomet jūs įveiksite bet kokius štormus.
Ir esmė visai ne tame, kad drauge galima kažką pasmerkti arba nekęsti, ne.
O tame, kad galima pasidalinti savo jausmais – sumišimu, nesupratimu, liūdesiu, nusivylimu, nerimu, baime.
Pamatyti akyse priešais, kad tave – mato ir girdi.
Tu svarbus.
Ir sugrąžinti tą gerąją kibirkštėlę kaip atsaką – ir tu svarbus, reikalingas ir brangus man.
Saugokite save ir savus.
Ir kitus – taip pat saugokite.
Todėl kad kiti – ne svetimi, tiesiog šiuo metu jie skirtinguose „radiodažniuose”, ir dėl to jūs galite negirdėti vieni kitų.
Bet visiems vienodai svarbu viena – širdies šiluma, palaikymas, gerumas ir saugi erdvė.
Kurioje nesmerkia, neatstumia, kur nėra neapykantos…
Padėka autorei! Pagal U. Ferdman esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
2002 – Flight Home
Tiesiog kaupk jėgas…
Lapkritis – tai pauzė.
Tiltas rūke. Ilgas miegas.
Žemė slepia gyvybę į šiltas rankoves, kad ji galėtų ramiai peržiemoti ir atsibustų pavasarį – saulės pasitikti.
Mes – kaip Žemė.
Mumyse daug gyvybės, bet dabar jai reikalinga ramybė. Šiluma. Saugumas. Karštas maistas. Pakankamai miego.
…O iš tiesų pačiame lapkričio dugne bręsta auksinis būsimo pavasario atspindys.
Neliesk jo savo dėmesiu.
Kaupk jėgas.
Viskam savo laikas.
Padėka autorei! Pagal Al Sneg esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 