Autorius: Ruvi

Atėjo stebuklingas metas. Tai laikas, kai ypač juntamas rudens alsavimas. Todėl nenuostabu, kad pats ryškiausias ir spalvingiausias ruduo yra ne lapkričio, bet spalio mėnesį.

Miškas spindi visomis rudens spalvomis, sode dar kvepia vėlyvais obuoliais, baigia žydėti paskutinės gėlės, sirpsta ryškiai oranžinės dėžutės – dumplūnės. Po kojomis guli gamtos rūpestingai nuaustas auksinių ir raudonų lapų kilimas. Dangus jau visai rudeniškas.

Kiekvieną dieną vis šalčiau, rytais galime pamatyti net naktinių šalnų nėrinius, papuošusius pievas ir medžių lapus. Saulė jau ne taip šildo, bet dieną dar galime pagauti trumpas praėjusios vasaros šilumos akimirkas. Iš visų pusių girdimi atsisveikinančių su mumis iki pavasario paukščių balsai.

Ruduo visur pilnai įsigalėjo…

Padėka autorei! Pagal Viktorija Dorn esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

* Dvasingumas – tai tiesiog  žmoniškumas, paprastas žmoniškumas…

* Nesudaryti sąlygų blogiui – vienintelis būdas jį pašalinti. Kito būdo tiesiog nėra.

* Mes keičiame negatyvias situacijas ne kritikuodami ar smerkdami jas, bet kurdami geresnes ir palankesnes sąlygas gyvenimui.

* Padorumas – ne didvyriškumas, padorumas – tai nedalyvavimas niekšybėse.

* Kontrolė ilgainiui virsta dominavimu, ir tai visada sukelia priešiškumą.

* Nereikia nieko įrodinėti: grožį – matome, išmintį – girdime, o gerumą – jaučiame.

* Tiesa – ne tai, ką galima įrodyti, bet tai, ko negalima paneigti.

* Gimines pažinsime turto dalybose, draugus – bėdoje, sutuoktinį – ligoje, o vaikus – senatvėje.

* Jei sunku psichologiškai – reikia padirbėti fiziškai: fizinis aktyvumas išblaško niūrias mintis ir praskaidrina sąmonę.

* Kartais vienatvės pojūtis – ne žmonių nebuvimas šalia, o žmonės ar situacijos, kurie suteikia skausmą.

* Bet koks skausmas gerumu gydomas.

* Kitų žmonių gyvenime taip lengva būti patarėju ir filosofu…

* Gamtoje niekas nežydi ištisus metus, todėl nereikalaukite to ir iš savęs.., leiskite sau pailsėti.

* Pažvelk į saulėtekį – ir pamatysi ramybės grožį. Pažvelk į saulėlydį – ir pamatysi grožio ramybę…

* Kartais stebuklai – tai tiesiog geri ir geraširdiški žmonės…

* Tai, ką mes darome iš visos širdies, visada atneša geriausius rezultatus.

* Žmonės-empatai – lyg tiltai tarp žmonių širdžių…

* Sakoma, kad geras žmogus – ne profesija… Tačiau tai daugiau ir vertingiau, nei profesija – tai prigimtinis talentas, tai Kūrėjo dovana.

* Mūsų svajonės pildosi tam tikru metu, ir tai vadinama “viskam savo laikas“…

* Saugokime savo gerą nuotaiką, o ji saugos mūsų sveikatą…

* Jei jūs džiaugiatės bet kokiu oru.., reiškia, jūsų gyvenime viskas gerai.

* Apsiniaukusios dienos visada kompensuojamos namų jaukumu.

* Ruduo – toks gražus ir spalvingas… Visi metų laikai savotiškai gražūs, ir visų jų mes spėjame per metus pasiilgti.

* Laimė – tai, prie ko nėra ką pridurti…

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Rudens jaukumas – tyras, švelnus ir pats šilčiausias.

Kai ateina ruduo, tave kažkas tarsi užkloja languotu pūkiniu pledu, uždega tavo namuose pasakiško jaukumo ugneles, padovanoja lietaus kvapą tavo plaukams po eilinio pasivaikščiojimo, sukuria įkvepiančias melodijas iš vėjo, šakų barbenimo per stiklą ir iš išskrendančių paukščių atsisveikinimo dainų.

Namuose įsivyrauja ypatinga atmosfera, viskas aplinkui tarsi pasidaro artimiau, brangiau ir kažkaip pasakiška.

Padėka autorei! Pagal Viktorija Dorn esė, vertė ruvi.lt

Jaukaus ir šilto artėjančio savaitgalio mums visiems 🙂 !

Šviesk.

Savo unikalia vidine šviesa. Savo sielos šviesa. 

Kaip gali. Kuo gali. Bet svarbiausia – šviesk.

Juk kiekviename yra savo šviesa. Daugiau jos ar mažiau – nesvarbu. Bet visi ją turi – ta šviesa kiekvieną apdovanojo Kūrėjas, dosniai pasidalinęs Savąja.

Todėl šviesk. Savo unikalia šviesa. Net jei nušviesti kol kas gali nedaug ir netoli.

Bet tu vis vien šviesk. 

Nes, galbūt, būtent tavo unikali šviesa reikalinga kažkam, kad praeitų pro savo tamsą, kad pasiektų savo šviesą. Pasiektų, uždegtų, kad taip pat galėtų šviesti kitiems.

Šviesk ir apie nieką negalvok. Nesižvalgyk aplinkui, lygindamas savo šviesą su kitų šviesa. Abejodamas, reikalinga ji ar ne (taip, reikalinga, labai reikalinga!)

Tu tiesiog šviesk.

Ryškiai. Tyrai. Iš pačios širdies. Iš pačių savo sielos gelmių. Kaip sugebi. Kaip buvo tau skirta.

Šviesk savo unikalia šviesa. Juk ne veltui Kūrėjas ja apdovanojo tave. O ir tu čia esi visai ne atsitiktinai.

Todėl šviesk. Unikaliai, savitai.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščansky esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Gyvenimas atveda jums tuos žmones, kurie reikalingi jums, arba tuos, kuriems jūs reikalingi. Ir kokie keisti arba net neįtikėtini bebūtų gyvenimo posūkiai, žinokite – tai būtent tie žmonės, kurie jums dabar reikalingi.

Ir – arba jūs padedate jiems… arba jie padeda jums…

Autorius nežinomas

************

Ateitis – ne tai, kur mes einame, bet tai, ką mes kuriame. Nereikia ieškoti kelių, juos reikia nutiesti.

Pats kūrybinis procesas keičia ir patį kūrėją, ir jo gyvenimą.

Dž. Šaar

************

Viskas, ko mes neįsisąmoniname, nukeliauja į pasąmonę, ir jau iš ten vadovauja mūsų mintims, jausmams, emocijoms ir reakcijoms.

Tai lyg šiukšlės, kurias mes slepiame tamsiuose kambario kampuose.

A. Dotty

************

Paleiskite viską, ko negalite pakeisti. Tiesiog paleiskite. Ir tuomet į jūsų gyvenimą ateis viskas, kas atitinka jūsų tikrąją prigimtį – lengvai ir natūraliai.

Sulaiko – ego, paleidžia – siela.

Eva Štern

************

Kiekvienas svajoja apie kažką savo: Sutikti savo meilę… Sukurti šeimą… Turėti savo namus… Išvykti prie jūros… Išpildyti vaiko svajonę… Kurti… Pasodinti sodą… Draugauti… Išmokti groti gitara… Turėti naminį gyvūną…  ir t.t.., ir t.t…

Kokios skirtingos mūsų svajonės, ir kaip jos keičiasi!.. O iš tiesų – juk mes tiesiog norime būti laimingi!

Autorius nežinomas

************

Labai svarbu matyti – kai žiūri, girdėti – kai klausai, atsiliepti – kai jauti…

…Gaudyti laimingus momentus…ir nors jie gali tęstis vos akimirką, tačiau neįtikėtinu būdu sugeba iki kraštų užpildyti širdį tyru džiaugsmu, o vėliau prisiminimuose užplūsti šviesa ir švelnumu…

…Kaip svarbu mylėti ir branginti gyvenimą… savo ir kitų… perpinant juos meile, ištikimybe, gerumu, svajonėmis… saulės spindulių auksu ir mėnulio sidabro siūlais, vandens perlamutru ir sniego žėručiais, jūros mėlynumu ir tūkstančiais atspalvių žemės žalumos… ir visais mums pasiekiamais šviesos ir spalvų atspalviais – nupinti nuostabų visų mūsų likimų gobeleną…

Ija Latan

************

Parengė ruvi.lt

Šilto ir jaukaus artėjančio savaitgalio mums visiems 🙂 !

Šiais laikais, kai tiek susiskaldymo, susvetimėjimo, agresijos, konfliktų, neapykantos ir kraštutinio egoizmo, žmonės, kurie nežiūrint į nieką, savo širdyse išsaugojo ramybę, taiką, vienybę, šviesą, meilę, Kūrėjo meilę, yra aukso verti.

Jų dėka laikosi pasaulis. Būtent jų vidinės išminties šviesa ir sąmoningumas yra atsvara išorinei tamsai, kuri užvaldė daugelio protus ir širdis.

Linkiu, kad kuo daugiau žmonių būtų skleidžiančių šviesą gretose. Kad vėl ir vėl rinktųsi meilę, šviesą, žmoniškumą, vienybę, kol tai netaps natūralia ir pastovia jų vidine būsena.

Tai visada galima padaryti, kokios bebūtų sunkios aplinkybės. Visada!

Pasaulis gali būti kitoks – aš net pridurčiau, kad turi, bet pradėkime nors nuo “gali“!

Tačiau viskas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Nuo taikos mumyse. Nuo kiekvieno iš mūsų vidinio pasaulio.

Tegul tavo vidiniame pasaulyje visuomet bus meilė! 

Tuomet ji bus ir išoriniame pasaulyje.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščansky esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !