Autorius: Ruvi

Kai tamsu, pats laikas prisiminti šviesą, kurią mes išsaugojome savyje. Tai tokia ypatinga, mūsų sukaupta vidinė šviesa, kurią visada atrasime, jei tik atidžiau paieškosime.

Štai, pavyzdžiui, vaikystės prisiminimas, kai birželio popietę supaisi sūpynėse. Pakilimas, trumpa akimirka danguje, ir greitas sugrįžimas. Tas džiugus begalinio skrydžio pojūtis pripildė tave šviesa taip, kad ji dar iki šiol tavyje.

O čia tas saulėtas pojūtis ant lūpų, kai pirmą kartą pamatei jūrą. Iš pradžių, žinoma, išgirdai jos ošimą, bet takas su aukštais medžiais baigėsi, ir tu išvydai jūrą iki pat horizonto. Ir nors saulė tą dieną slėpėsi už debesų, tačiau pirmą kartą pamatyta jūra švietė tavyje lyg saulė.

Paieškok dar – ir atrasi… Štai didžiulė naujametinė eglė, žibanti spalvotomis šviesomis. O čia – mamos balsas, ji skaito tau knygą, tyliai varto knygos puslapius, ir tos istorijos nuneša į fantazijų pasaulį ir švelniai užmigdo. Ir dar daugybė jaudinančių spalvų ir kvapų, apšerkšniję mokyklos langai ir paskutinės mokslo metų dienos…

Atmink: šviesos viduje visuomet daugiau, nei mums atrodo.

Kartais, žinoma, ji slepiasi, bet tik tam, kad tu jos kruopščiau paieškotum. Ir būtinai atrastum. Ir dar štai kas: kuo ryškesnė tavo vidinė šviesa, tuo labiau tu esi matomas kitiems. Tiems, kas taip pat šviečia. Būtent šios šviesos dėka mes ir atrandame vieni kitus…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Kiek daug aplink švyturių – ryškių ir nuostabių.

Bet kaip svarbu, kad būtų šiame pasaulyje žiburėlis, uždegtas būtent man.

Kuris šviečia net tuomet, kai aš jo nematau.

Kuris saugo mane.

************

…Ir tam, kas kiekvieną vakarą ateina į pakrantę su žibintu, kad kažkam taptų viltimi ir šviesos tašku, kad šviestų tolygiai ir neišsektų – labai svarbu matyti Didžiojo Švyturio šviesą.

Kad lygiuotųsi į jį. Kad pasimokytų iš jo.

Kad sunkią akimirką atrastų palaikymą jo šviesoje.

Ir tiesiog žinotų, kad jis – yra.

…O Didysis Švyturys žiūri į šiaurinį dangų – į pačią ryškiausią žydrąją Žvaigždę

Jis žino, kad jį taip pat saugo.

************

Padėka autorei! Pagal Al Sneg esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Aš manau, visi mes pastebėjome, ir jau seniai, koks dabar informacinis laukas. Jis užpildytas negatyvumu, ir tai nenuostabu, atsižvelgiant į tai, kiek visokių įvykių, kurie toli gražu nedžiugina, vyksta išoriniame pasaulyje, 

Aš neketinu kviesti jūsų užsidėti, kaip dabar įprasta sakyti, rožinius akinius ir nieko nematyti, išskyrus išsigalvotus rausvus ponius debesyse.

Aš nekviečiu “pabūti nuošalyje“… 

Mūsų Meilės jėga ir Dvasios Jėga pasireiškia būtent gebėjime MATYTI TAI, KAS YRA.

Matyti… suprasti – KODĖL, daryti išvadas ir nedalyvauti tos informacijos skleidime, kuri didina įvairiausių baimių ir negatyvių emocijų įtampą.

Matyti ir vis vien mylėti… tikėti, spinduliuoti savo vidine būsena taiką ir visais įmanomais būdais harmonizuoti bendrą erdvę.

Įskaitant ir virtualius socialinius tinklus.

Pirmiausiai tai liečia įvairias prognozes apie “siaubingą siaubą“, kuris nutiks planetoje arba kai kuriose šalyse. Nes dabar reikia spręsti tai, kas jau vyksta. O tai, kas, atseit, “nulemta“, galima pakeisti tik savo dėmesiu, nukreipiant jį į šviesią ateities perspektyvą.

Mielieji, tai toli gražu ne pasakos, kad mes visi savo būsena ir dėmesiu ne tik keičiame erdvę aplink save, bet ir įtakojame galimų įvykių eigą…

Jei tik žmonės tai suvoktų… Jei tik žmonės suprastų, kokia kova vyksta dabar dėl  jų dėmesio…

Jei tik žmonės žinotų… kokia Meilės Jėga, galinti pakeisti įvykių eigą, slypi mūsų visų ketinimuose ir sutelktame dėmesyje…

Stebėkite savo vidinę būseną ir kūną, kuomet jūs “prisipildote“ toksiška informacija arba bendraujate su negatyviai nusiteikusiu žmogumi… Kūnas kaipmat reaguoja. Ir – kiekvienas žmogus pajunta pasekmes…

Mūsų daug… Ir mes stiprūs…

Todėl mūsų užduotis – imtis atsakomybės už savo būseną… ir jei ji šiuo metu “nulinė“ – neužkrėsti tuo kitų žmonių.

Mes su jumis – tarsi filtrai Žemės planetoje. Ir tai didžiulis darbas. Nelengvas… ir labai svarbus.

Nuspręskite – prie ko jūs asmeniškai prisidedate – esate Kūrėjai… ar…

Apkabinu kiekvieną, su Meile…

Padėka autorei! Pagal Natalja Forniak tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Kai pabundi pirmąją sausio dieną, gatvėje taip tylu, jog atrodo, kad atėję metai dar niekuo neapgyvendinti. Bandai suprasti, kas pasikeitė, kas įvyko pasaulyje su kalendoriaus pasikeitimu? Nepasikeitė nieko. Tu esi čia, kad gyventum būtent šiame naujame laike, šiame pasaulyje, ir pakeistum į gera viską, ką tik gali.

Mes laukiame stebuklų iš naujų metų. O jie laukia stebuklų iš mūsų. Nepaveskime vieni kitų…

Elena Kasjan

************

Patys naiviausi tiki, kad naujuose metuose viskas bus kitaip – jie užrašo savo norus, degina tuos lapelius, laukia neįtikėtinų pokyčių ir šiugžda vilčių celofanu, rinkdami dovanas.

Tu ciniškai ir kandžiai šypsaisi, stebėdamas jų jausmų šurmulį,  tačiau širdies gilumoje žinai, kad patys naiviausi visada buvo patys laimingiausi šioje planetoje.

R. Viliullin

************

Būtinai džiuginkite vaikus! Gyvenimas nelengvas… Ir jūsų užaugusio vaiko sieloje turi būti kertelė, kvepianti vanile, pasakomis, išsipildžiusiais prašymais Kalėdų seneliui, tėvų bučiniais ir tikėjimu, kad jis pats-pats… Kertelė, prie kurios prisilietęs, jis galės rasti savyje jėgų įveikti visus išbandymus…

Autorius nežinomas

************

Galiu valandų valandas stebėti, kaip sninga. Sniego kritimo tyla. Ji visada užburia. Geriausia – žiūrėti į krentantį sniegą per šviesą, pavyzdžiui, per lauko žibintą. Arba išeiti į lauką, kad sniegas ant tavęs kristų. Štai, jis, stebuklas. Žmogaus rankomis to nesukursi…

Erlend Lu

************

Sausis mėgsta šilumą ir jaukumą, todėl ir norai dabar patys paprasčiausi. Kad tik būtų laimingi tie, kas šalia…

Ir netiesa, kad nieko nepasikeis. Daug kas keičiasi nuo vieno vienintelio gero žodžio. Nuo širdies šilumos ir šypsenos…

Autorius nežinomas

************

Parengė ruvi,lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Šią žiemą aš noriu palinkėti, kad jūs padovanotumėte sau laiką.

Laiką virti kakavą. Laiką kepti sausainius. Laiką svarbiems pokalbiams ir pokalbiams apie smulkmenas. Laiką sau ir laiką kitiems. Laiką susitikimams su kažkuo labai svarbiu. Ir laiką kartu pagaminti maistą ir kartu jį suvalgyti.

Laiką naujiems ir seniems draugams. Laiką nuvažiuoti į svečius pas tėvus. Ir laiką apkabinti savo vaikus. Laiką sutikti kažką reikšmingo ir laiką išsiskirti su kažkuo, kas jau neturi reikšmės. Laiką knygoms, tylai, vienatvei. Laiką šokiams sofitų šviesoje.

Laiką triumfui ir laiką susitaikymui su praradimais. Laiką pajusti kiekvieną savo gyvenimo minutę. Kavos ir migdolų riestainio kvapus. Nakties šaltuko skonį ir minkšto megztinio šilumą. Laiką pabandyti kažką naujo. Ir laiką susitikti su praeitimi, suvokti jos svarbą.

Laiką nepraleisti svarbaus ir laiką viską pramiegoti. Noriu palinkėti rasti laiką atleisti kitiems. Ir laiką atleisti sau. Ir laiką prisipažinti meilėje. Ir laiką pakvėpuoti į užšalusį stiklą ir ant jo užrašyti: “viskas bus gerai“.

Padėka autorei! Pagal Elenos Pasternak tekstą, vertė ruvi.lt

Šviesių artėjančių žiemos švenčių mums visiems 🙂 ! Smagių susitikimų, jaukaus ir šilto bendravimo! Tegul pildosi nuoširdžiausi ir gražiausi palinkėjimai ateinantiems metams 🙂 … Tvirtai tikėkime: viskas bus gerai – ir tai vienintelis mūsų visų ateities variantas 🙂 !

(Kitas įrašas bus ateinančių metų sausio 3 dieną)

… Prisipažinkime – juk mes laukiame Naujųjų metų… Todėl kad visai nesvarbu, kaip kiekvienas iš mūsų žiūri į šią šventę – juk kažkas net vasarą svajoja apie tą linksmą šurmulį: eglutes, girliandas, dovanas, saliutus…

Kiti gi, atvirkščiai, svajoja tik apie tai, kad visas tas blizgantis šurmulys kuo greičiau pasibaigtų ir prasidėtų ramus įprastas gyvenimas be visų tų eilių, beprasmiškų dovanų ir kartojamų iš metų į metus palinkėjimų…

Ir vis dėl to… jokia kita šventė nesugeba taip suvienyti mūsų visų su viltimi į geras permainas, į kažką naujo…

Juk koks bebūtų žmogus – beviltiškas romantikas jis ar užkietėjęs skeptikas, tačiau ir jam, gal pačioje giliausioje sielos kertelėje, bet taip norisi tikėti, kad kartu su paskutiniu kalendoriaus lapeliu iš jo gyvenimo išeis visas blogis, o Nauji metai būtinai atneš džiaugsmą, gerovę, meilę ir laimę…

Padėka autoriui! Pagal O.Roj esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

“Aš nežinau kitų pranašumo požymių, išskyrus gerumą“ (L. van Bethovenas)

…ir meilę – pridurčiau aš.

Tu gali turėti didelę mašiną, didelę piniginę ir didžiausią namą, bet kokia viso to prasmė, jei tavo širdis – mažytė?

Širdis – durys į pasaulį. Jei jos mažos, tuomet įšliauš tik gyvatės-demonai: neapykanta, pavydas ir pagieža. Ir tu žvelgsi į visus su nusivylimu ir pykčiu, nuolat laukdamas klastos.

Angelų sparnai didžiuliai. Jie ateina tik į plačiai atvertas širdis. Tik ten jie gali apsigyventi.

Todėl taip svarbu mokytis mylėti. Visą gyvenimą. Mylėti ir atleisti. O jei kažką mylėti kol kas nesigauna, tai bent jau nejausti neapykantos. Todėl kad neapykanta nuolat išskiria aitraus kvapo nuodus, kurie smilksta ir nuodija jūsų širdį.

Aš nenoriu gyventi juodai-baltame pasaulyje, kur visi arba draugai, arba priešai. Kiekviename žmoguje gyvena angelas. Su juo aš bendrauju. Aš gyvenu spalvotame pasaulyje, edeno sode. Atleidžiu tai, kas skaitoma nuodėme. Todėl kad nuodėmė – dažniausiai labai subjektyvus vertinimas. Pradedi nagrinėti nuodėmės mazgelius, o ten nėra nieko, išskyrus svetimą skausmą.

Jei širdis didelė – tuomet tai meilės ir stiprybės vandenynas. Tos, kuri visada išgelbės, papildys ir palaikys. Didelė širdis – kaip magnetas traukia aplinkinius. Ir meilė auga, prisotina, praturtina.

Neįmanoma mylėti visų. Bet tuos, kurie šalia – būtina.

Padėka autorei! Pagal Sigita Ulskaja esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Žiema… Į ją įeini lyg į didelį namą…

Man patinka jos ilgi mėnesiai, kaip atostogos nuo garsaus šurmulio… Kaip laikas  apmąstymams…

Kaip ilgi ypatingo namų jaukumo vakarai su pledais, knygomis, mėgiamais filmais, kuriuos žiūrime apsikabinę…

Kaip nepraradusi magijos šventė, kai vieni metai pereina į kitus…

Neskubinkite žiemos…

Neskaičiuokite dienų iki pavasario…

Ir apskritai niekur neskubėkite. mielieji…

Todėl kad su kiekviena praleista minute mes galime praleisti kažką labai svarbaus…

Tai, apie ką metų metais svajojame, bet niekaip negalime įžvelgti, abejingai versdami kasdienybės puslapius…

Padėka autorei! Pagal Lilia Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !