Autorius: Ruvi

Miniatiūros

************

Patys reikalingiausi, svarbiausi ir ilgai laukti žmonės pasirodo mūsų gyvenime tik tuomet, kai mes išlaisviname jiems erdvę savyje. Išlaisviname nuo slegiančių praeities prisiminimų, nuo baimės ir savo pačių sugalvotų apribojimų bei rėmų.

Savimi mes tampame ne vienatvėje. Vienatvė tiesiog padeda sielai apsivalyti.

Save tikruosius mes atveriame tik su tais, kas pažadina mūsų širdyse gėrio ir švelnumo, mažų kasdieninių stebuklų, šypsenų ir begalinės laimės pasaulį…

E.M. Remarkas

************

Kažkas iš klasikų parašė, kad draugystė yra aukščiau už meilę. Bet kodėl?..

Pasirodo, meilė gali būti be atsako, o vienpusės draugystės tiesiog negali būti. Draugystė – tai visada tarpusavio ryšys, abipusiai šilti jausmai, visiškas pasitikėjimas, atvirumas, savitarpio pagalba ir palaikymas.

Todėl draugystė – ne aukščiau už meilę, draugystė – tai aukščiausia meilės išraiška.

Autorius nežinomas

************

Ar kada nors pagalvojote apie tai, kad šeima – tai ne tik mūsų artimi žmonės? Šeima galime pavadinti visus ir viską, su kuo mūsų širdis susieta nematomais vienybės saitais. 

Ir tai ne tik kraujo ryšiai, bet ir ryšiai, kuriuos jaučia siela. Tai viskas, prie ko linksta širdis, kas sukelia šiltus jausmus – bendravimas su artimaisiais , gamta, gyvūnai, augalai, visa gyvybė, planeta… Juk visi mes – viena didelė šeima.

Autorius nežinomas

************

Žmonės, kurie myli ir kuriuos myli – jie kitokie. Jų siluetai tarsi apgaubti stebuklu. Jų akys spinduliuoja laimę ir džiaugsmą. Meilėje jie atveria geriausias savo savybes. Matyt, jų sielų vienybė – ir yra ta stebuklas, kurį jie spinduliuoja į aplinką…

Autorius nežinomas

************

Pašviesk ten, kur tamsu. Pataisyk ten, kur sulaužyta. Pripildyk ten, kur žiojėja tuštuma. Apgaubk šiluma ten, kur šalta. Pamilk ten, kur meilės nepakanka.

Bet pradėk nuo savęs, bičiuli! Pradėk nuo savęs. Todėl kad be šito tu nieko negalėsi padaryti kitiems.

Edvard Taraščansky

************

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Lyg svetingas namas…

Širdis panaši į didelį namą plačiai atvertais langais ir durimis. Namą, kur visada pasiruošę priimti svečius. Kiekvieną dieną jie čia ateina. Kažkas pabūna name trumpai, kažkas ilgiau, o kažkas išeina, vos peržengęs slenkstį.

Mes sutinkame visus pakeleivius su dėkingumu, juk kiekvienas iš jų praėjo savo nelengvą kelią. Stebime ir klausomės: jų akyse ir žodžiuose slypi gyvos istorijos, kurias jie atsinešė su savimi. Jie turi ką parodyti ir papasakoti mums.

Priimk juos. Pasiūlyk jiems pasilikti, pasiūlyk arbatos, išklausyk, apkabink. Tave gali nustebinti, kad jau kitą dieną dauguma iš jų išsisklaidys lyg rytinė rasa, be pusryčių ir kavos. Tu išgirdai juos, ir to pakanka. Paleisk juos su dėkingumu į tolimesnę kelionę, juk greitai tu gali sulaukti kitų svečių.

O kas gi bus su tais, kas pasiliko su mumis šiame name? Brangink juos kaip didžiausią vertybę, juk tik jų dėka tavo širdis ir toliau augs.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Kad patirtume gyvenimo pilnatvę

Žmogui reikalingas žmogus.

Ne todėl, kad jis silpnas arba nesugeba gyventi vienas. Bet todėl, kad tokia žmogaus prigimtis – yra poreikis santykiams, artumui, dialogui. Mes išreiškiame save, augame ir vystomės ne vakuume, o su kitais žmonėmis per jausmus, prisilietimus, laiku ištartus žodžius…

Žmogui svarbu žinoti, kad jo laukia. Kad yra kažkas, kas pastebės, jei jo nebus. Kad po ilgos dienos galima sugrįžti ne tik į patalpas, o į erdvę, kupiną šilumos, į savo jaukius namus. Tai natūralus žmogaus poreikis – būti su artimais žmonėmis.

Kartais kitas žmogus mums reikalingas, kad palaikytų mus už rankos, kol viduje siaučia štormas. Kad primintų, jog emocijos nurimsta, o tarpusavio ryšys išlieka. Kad pasidalintų ne tik žodžiais, bet ir tyla – tokia, kurioje nėra įtampos, o yra supratimas.

Žmogui reikalingas žmogus, kad išgyventų sunkumus, nepasinerdamas į juos. Kad sušvelnintų skausmą, kad suvoktų, jog net labiausiai slegiantys pergyvenimai tampa lengvesni, jei kažkas yra šalia. Artumas nepanaikina sunkumų, bet padeda juos įveikti.

Žmogui reikalingas žmogus ne tam, kad užpildytų tuštumą, bet tam, kad patirtų patį gyvenimą. Kad jaustume šilumą, kuri išreiškiama rūpesčiu, dėmesiu ir nuoširdumu. Kad būtume išgirsti ir suprasti. Kad išmoktume mylėti ir pasitikėti.

Žmogui reikalingas žmogus. Ne todėl, kad be jo negalima išgyventi. O todėl, kad be jo sudėtinga patirti gyvenimo pilnatvę.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Visais laikais…

Nesiliaukite MYLĖTI…

Visais laikais, prie bet kokių santvarkų ir valdytojų, įvairiose erdvėse, nepritekliuje ar gausoje.

Kaip sudėtinga ir sunku bebūtų… 

Ir būtent tuomet, kai labai sunku ir beveik nėra jėgų. Kai norisi bėgti neatsigręžiant. Nuo visų ir visko.

Kai viskas atrodo beprasmiška, beviltiška, nepakeliama… Kelkitės, kol yra jėgų ir įžiebkite savo vidinę šviesą.

Todėl kad būtent tokių štormų metu be mūsų “kelrodžių šviesų“ palūžta žmonės, atsitrenkdami į šaltas abejingumo uolas, vos už kelių žingsnių nuo mūsų užgesusių vidinių švyturių…

Padėka autoriui! Pagal Klaus T. esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Bendros gerovės pagrindas

Niekam ne paslaptis, kad kūrinija laikosi tų žmonių dėka, kurių sieloje yra Meilė ir Taika.

Tai civilizacijos organizmo pagrindas.

Tokie žmonės nesiblaško, juose nėra pykčio, agresijos, jie nesiskundžia, nesmerkia pasaulio netobulumo, nejaučia neapykantos “matricai-sistemai“. Neragina iš jos išeiti.

Jie ramiai vykdo savo misiją – gyvena pagal savo pašaukimą, dirba savo darbus, puoselėja savo gyvenimą, ir net nesusimąsto, kad jų dorovė ir asmeninio gyvenimo darna gelbėja pasaulį nuo griūties.

Lygiai taip pat veikia ir žmogaus organizmas.

Pusiausvyros būsena, ramybė ir harmonija viduje – raktas į gerovės išraišką.

Išsaugodami savyje dieviškosios Meilės būseną, jūs įnešite didžiulį indėlį į taikų ir stabilų vieningos visumos gyvavimą.

Padėka autoriui! Pagal E. Tolle esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Pavasarinis atgimimas

Labai simboliškas dabar laikas. Žiūriu pro langą. Ant vienų krūmų ir medžių dar vis seni nudžiuvę lapai. O ant kitų – sultingi jauni lapai ir žiedai.

Negyva ir gyva. Sena ir nauja.

Tas pats dabar vyksta ir kiekviename iš mūsų, ir mūsų kolektyvinėje erdvėje. Senosios baimės, nerimo, išgyvenimo programos – dar vis yra. Bet palaipsniui išeina. Tampa akivaizdus jų absurdiškumas, neefektyvumas. O į jų vietą ateina nauja.

Kas atgyveno, išeina sunkiai. Žmonės kabinasi į tai, kas įprasta, nors tai ir neveikia. Todėl kad tai pažįstama. O nauja – dar nežinoma, tuo dar reikia patikėti, prie to prisitaikyti.

Geriausia, ką galima dabar padaryti – tai pasitikėti nauju. Nebijoti peržvelgti savo asmenines, giminės, šeimos programas. Nesikabinti už to, kas jau atgyveno.

Išlaisvinti erdvę tam, kas nauja. Tai vis vien ateis. Bet gali ateiti skausmingai, jei laikysimės įsikibę seno. O gali ateiti lengvai į tavo gyvenimą natūralioje Tėkmėje.

Sklando vėjyje nudžiuvę lapai… Juos nuplėšia permainų vėjas.

Tai tavo gyvenimo pavasaris. Mūsų visų pavasaris.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir pavasarinio atgimimo mums visiems 🙂 !

Nieko ezoteriško…

Kiekvieną kartą, kai jums kyla noras padaryti pasaulį geresniu, jūsų siela susijungia su jūsų psichika.

Kiekvieną kartą, kai jūs bandote paguosti kitą esybę, net jei tai nepažįstamas žmogus ar medis, jūs susijungiate su ta kita esybe per savo sielą, ir kiekvieną kartą, kai jūs siekiate tapti geresniu žmogumi, jūsų siela džiaugiasi, kad suteikiate jai galimybę padėti jums tobulinti jūsų gyvenimą.

Ir tame nėra nieko ezoteriško. Mūsų siela – tai savita mūsų pačių ideali versija, tačiau ji daug tikroviškesnė, nei “aš“, kuris buvo suformuotas kaip atsakas į taip vadinamus civilizacinius poveikius mūsų imliai įspūdžiams psichikai. 

Padėka autorei! Pagal I. Najman esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Atvirumas

Atvirumas – ne silpnybė, tai stiprybė. Tai akimirka, kai tu nesislepi už žodžių, įvaizdžių, apsauginių sluoksnių, o tiesiog leidi sau būti. Išsiskleisti tarsi žydintis sodas ir spinduliuoti viską, kas yra viduje: šviesą, džiaugsmą, meilę ir savo išgyvenimus – be abejonių ir be baimės.

Atvira siela – tai kuomet tu neslepi savęs tikrojo, savo esmės. Kai kalbi ne taip, “kaip reikia“, o taip, kaip širdis jaučia. Kai gyveni ne tam, kad atitiktum, bet tam, kad tiesiog būtum.

Tai laisvės būsena…

Tu nebijai parodyti savęs tikrojo – be pataikavimo, be pasmerkimo baimės, be bandymų kažką išlaikyti. Todėl kad tu žinai: tavo vidinė šviesa pritrauks tuos, kam ji reikalinga, o tai, kas nereikalinga, išsisklaidys savaime.

Ir būtent tokiomis akimirkomis ateina tai, kas svarbiausia ir vertingiausia. Tas, kas pamatys tavo atvirą sielą ir nenusuks žvilgsnio, nepasitrauks, neišsigąs – pasiliks su tavimi. Ne todėl, kad tu patogus, bet todėl, kad tu tikras.

Atsiverk. Ir tegul tavo siela pražysta gražiausiais žiedais!

Padėka autorei! Pagal O. Pollok esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Ir tam nereikia žodžių…

Kodėl būtent per pirmąjį susitikimą mes galime geriausiai pajusti kitą žmogų?

Nes ką žmogus bekalbėtų ar bedarytų, kokią veido išraišką jis berodytų pasauliui, tačiau nuslėpti savo emocinės-protinės būsenos jis negali.

Kiekvienas žmogus skleidžia tam tikrą energetinį lauką, kuris atitinka jo vidinę būseną, ir dauguma žmonių jaučia tą lauką, bet dažnai jį pajunta tik pasąmonės lygmenyje.

Tai reiškia, kad žmonės gali nesuvokti, kad jaučia tą lauką, tačiau tai vis vien nulemia jų požiūrį į vieną ar kitą žmogų ir tai, kaip jie į jį reaguoja.

Kai kurie žmonės jaučia kito žmogaus būseną labai ryškiai, vos pamatę jį pirmą kartą – ir tam net nereikia žodžių.

Tačiau vėliau žodžiai užvaldo bendravimą, o kartu su jais pradeda ryškėti ir vaidmenys, kuriuos vaidina dauguma žmonių.

Ir tuomet dėmesys nukreipiamas į proto sferą, o gebėjimas jausti kito žmogaus energetinį lauką ženkliai silpnėja. Nors pasąmonės lygmenyje jis vis vien išlieka.

Štai kodėl pirmas įspūdis – tikriausias. Ir tam nereikia žodžių.

Padėka autoriui! Mintys iš E. Tolle paskaitos, parengė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !