Ar žinai, kad pavasarį žemė visada šnabžda: “Paklausyk, aš jau pabudau…“
Ir jei tu sugebėsi sustoti akimirkai, atidėti telefoną ir įkvėpsi pavasarinį orą, tuomet išgirsi gilų pavasario alsavimą – švelnų, vos juntamą. Jis – vėjyje, kuris liečia šakas su sprogstančiais pumpurais, žolėje, kuri stiebiasi į saulę, ir ypatingose žmonių šypsenose, kurias galima pamatyti tik pavasarį.
Bet ar žinai, kas pavasarį svarbiausia? Tai jo pažadas – plonytis kaip voratinklio siūlas, pažadas, kad gyvenimas visada tęsiasi. Kas benutiktų, pavasaris dabar nesitrauks. Juk gyvenimas – jis kaip patvinusi upė, kuri negali būti amžinai po ledu, ir dabar jis pabudo.
Ar jauti?..
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Meilės ir tyro būties džiaugsmo mums visiems 🙂 !
ruvi 