Sakoma, jei norime būti laimingi, mes turime būti su žmonėmis, kuriuos norime apkabinti… Tai tiesa.
Ir kalbama šiuo atveju ne tik apie prisilietimą prie kito žmogaus, bet ir apie nuoširdų ir greitą pasikeitimą tyromis energijomis. Štai tokia stebuklinga akimirka, kai du širdies centrai susilieja, sukurdami harmonijos ir palaimos erdvę…
Noras apkabinti – tiksliausias požymis, kad yra rezonansas su žmogumi, tarsi sielos signalas: “ čia saugu, čia ramu, čia meilė…“
Ir, atvirkščiai, nenoras apkabinti – tai lyg apsauginiai šarvai, kai ir kūnas, ir psichika “nubrėžia“ asmenines ribas. Tokiu atveju žmogus panašus į išsekintą ir sunkiai pildomą indą, kuris baiminasi, kad nuo menkiausio prisilietimo į išorę išsilies bent vienas jėgos lašas.
O kartais nenoras apkabinti – tai mūsų intuicijos signalas. Mes galime ilgą laiką bendrauti su žmonėmis, kurie formaliai “geri’, tačiau su jais mes neturime jokio rezonanso. Jei siela jaučia falšą ar neatitikimą, tuomet ir kūnas reaguoja, ir rankos nekyla apkabinimui.
Iš tiesų, kokia laimė, kai yra žmonės, kuriuos norime apkabinti… Ir kai yra žmonės, kurie nori mus apkabinti…
Parengė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 