Tamsiais laikais ypač gerai matomi šviesūs žmonės.
Jie kaip ugniniai stiprybės stulpai išjudintos iki kraštutinumų erdvės centre.
Kaip atramos taškas šiam pasauliui, kuris laikinai prarado orientyrus ir kurį purto, kaip karštinėje prieš artėjančias permainas.
Tamsiais laikais aiškiai matoma, ar dega širdys, ar ten niekada ugnies ir nebuvo. Kas kam draugas, brolis, ir koks kraujas teka venomis.
Tamsiais laikais nėra teisių. Yra pasimetę kelyje žmogiškųjų sielų laivai.
Ir yra šviečiantys švyturių žiburiai, kviečiantys juos pas save – į meilės ir taikos šviesą…
Padėka autorei! Pagal A. Hofman esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
ruvi 