Mėnuo: gruodžio 2025
Jaukios ramybės metas
Žiema… Laikas prisiminti viską, kas labiausiai sušildė per visus metus. Saugoti savyje tą švelnumą, jaukų lėtumą, brandinti gerumą.
Daugiau tylėti, nei kalbėti, daugiau stebėti, daugiau klausyti ir matyti…
Pastebėti savo artimuose žmonėse tai, į ką anksčiau gal nekreipei dėmesio – kaip šukuoja plaukus, kaip užsiriša šaliką, kiek visko pasipila iš kišenių, kai siekia raktų… Kaip ryškiai iš jų sklinda širdies šviesa ir šiluma… Ties kuo sulaiko savo žvilgsnį… Kam ruošia šiltą arbatą ir kam kuria pasakas…
Ir nėra tinkamesnio laiko liautis skubėti ir pradėti tiesiog būti. Neliūdėk. Tu gyvas ir jautrus, todėl logiška, kad žiema, kuri atneša šaltį, o ne gyvybę, ir tave sulėtina…
Bet tuo žmogus ir skiriasi nuo, pavyzdžiui, persiko kauliuko: jam nereikia laukti, kol pasibaigs šaltis, žmogus visada pats sugeba generuoti šilumą ir šviesą.
Ir tu sugebi generuoti šilumą ir šviesą – tiesiog pajusk tai. Ir – skleisk…
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Negaišk tam laiko
Kas įvyks, jei kažkas blogai apie tave pagalvos? Tiesiog paklausk savęs: “Kas realiai su manimi atsitiks, jei kažkas kažkur galvos apie mane blogai? Jei kažkas negali priimti manęs tokio, koks esu? Jei kažkur žmonės apkalbės mane už akių, o aš apie tai net nežinosiu? Kas tokiu atveju nutiks su manimi?“
Atsakymas paprastas: Nie-ko. Su tavimi nieko nenutiks. Visa tai vyksta su kažkuo, kas apie tave galvoja ar kalba negatyviai, bet ne su tavimi. Jie taip ginasi nuo to, ko negali priimti.
Todėl liaukis baimintis dėl to, kad kažkas kažkur kažką apie tave ne taip pagalvos. Negaišk tam laiko. Verčiau pradėk veikti. Daryti tai, ką iš tiesų nori. Apie ką svajoji, bet to droviesi. Apie ką tik pagalvoji, bet dar niekada nebandei.
Pirmyn!.. Geros tau kloties!
Padėka autorei! Pagal A. Datešidzė tekstą, vertė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
Be sąlygų ir įrodymų…
Ar kada nors susimąstėte, kiek energijos atima nuolatinis savęs vertinimas?
Jūs lyginate save su kitais – ir jaučiate, kad neprilygstate. Laukiate pritarimo – ir jei nesulaukiate, jaučiatės nepakankamai geras. Jūs bijote suklysti – nes kiekviena klaida jums atrodo kaip jūsų nepilnavertiškumo įrodymas.
Sumenkinate savo pasiekimus – nes jie atrodo jums nepakankamai reikšmingi. Ir net jei pavargote nuolat abejoti savimi – jūs nežinote, kaip tai sustabdyti….
O juk visa tai neišvengiamai įtakoja jūsų gyvenimą… Jums sunku priimti sprendimus, nes baiminatės, kad padarysite “neteisingą“ pasirinkimą. Jūs sutinkate su nepatogiomis sąlygomis, nes nenorite nuvilti kitų. Galiausiai – gyvenate su pojūčiu, kad jums reikia “užsitarnauti“ savo vertingumą.
Tačiau liūdniausia – kad ši kova niekada nesibaigia. Ir kokias aukštumas bepasiektumėte, tai suteikia tik laikiną reikšmingumo pojūtį, o paskui ir vėl apninka abejonės…
O dabar… įsivaizduokite, kad jūs daugiau nepriklausomi nuo vertinimų. Jums nereikia laukti pagyrimo, kad jaustumėtės pilnaverčiu žmogumi. Jūs ramiai kalbate apie savo veiklą, nemenkindami jos.
Jūs daugiau nebijote kitų nuomonės ir elgiatės taip, kaip jums atrodo svarbu. Ir klaidos neišmuša iš vėžių, nes jūsų vertingumas nuo jų nepriklauso. Ir gyvenate jau su aiškiu pojūčiu, kad esate savaime vertingas – be jokių sąlygų ir įrodymų.
Nes – savivertė, arba orumas, arba adekvatus savęs vertinimas (nepainiokime su egoizmu) – tai mūsų prigimtinė savybė, kurią galima atgaivinti ir išvystyti 🙂 .
Autorius nežinomas, parengė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
Peder B. Helland – Dream of Winter
Ne toks, kaip visi?..
Kartais mums atrodo, kad mes ne tokie, kaip visi.
Kad visiems visada viskas einasi vienodai sklandžiai, o mums – kažkaip sudėtingai, ne taip ir savaip.
Labai dažnai tai išgyvenama kaip nepilnavertiškumo jausmas, gėda, neatitikimas ir vienišumas.
Bet aš manau, kad mes visi esame kažkokie ne tokie, nepanašūs ir išskirtiniai. Mes visi saviti. Ir visi kažko neatitinkame.⠀
Tiesiog kažkas dar bando įsprausti save ir aplinkinius į įvairius standartus, o kažkas jau to nedaro ir priima savo ypatumus kaip nepakartojamą asmenybės reljefą, ir organizuoja savo gyvenimą pagal save.
Jei jums atrodo, kad jūs ne toks, kaip visi, džiaukitės, kad jūs pagaliau suradote save.
Ir jums atsiveria galimybė sužinoti, kas jūs, ir eiti savo keliu 🙂 .
Padėka autorei! Pagal A. Datešidzė esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
Stebuklai – aplink mus
Sakoma, kad visi atsakymai į mūsų klausimus jau yra mumyse. Visi tai girdėjo. O kas, jei mes nematome tų atsakymų? Kas, jei mes jų negirdime, kas, jei negalime jų pajusti?
Ir tuomet, būtent tuomet, – pačiu nuostabiausiu būdu, stebuklas pasireiškia per žmones aplink mus. Aplink tave. Tarsi veidrodis atspindi Visatos atsakymus į tavo klausimus. Per giminingą tau sielą.
Kai talentingas žmogus įkvėpė tave žengti pirmą žingsnį link tavo išsvajotos, tokios tyros ir reikalingos pasauliui svajonės.
Arba iš tavo draugo širdies atėjo paguodos energija. Tarytum jaukiu, minkštu, švelniu, šiltu pledu apgaubė tave, pasupo, lopšinę padainavo. Dabar viskas gerai… Šalia artimo žmogaus tu atsigauni, tarsi susirenki iš gabalėlių, iš detalių, iš molekulių, iš minčių ir jausmų. Dabar tu vientisas ir jautiesi saugus.
Arba ta melodija, ta daina, jos tekstas priminė tau tai, kas atrodė jau prarasta. Ir tu vėl kuri nepatirtas istorijas, apie kurias svajojai. Ir jos nutinka tavo paralelinėje Visatoje. Kaip gera dabar atlaisvinti širdies kampelį naujiems stebuklams!
O gal laiku ištarti žodžiai sustabdė tave, apsaugojo, pažadino iš iliuzijų sapno. Ir dabar tau nereikia vėl lipti ant to paties grėblio, muštis gumbus, sėstis į balą ir dejuoti: “štai ir vėl tas pats“…
Kaip gerai, kad šiame pasaulyje esate jūs, mielieji burtininkai, tie, per kuriuos įvyksta stebuklai! Stebuklai mums. Stebuklai tau.
Kaip gerai, kad mes ne vieni su savo klausimais ir atsakymais. Mes esame drauge. Mes reikalingi vieni kitiems. Ir ačiū Dievui!
Aš linkiu visiems laimės !
Padėka autorei! Pagal Nina Sumire esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Gal laikas įjungti šviesą?
Kad liautumeis bijoti, pakanka jungti šviesą.
Visos baimės – dėl tamsos. Kai nežinai, kas vyksta. Sėdi tamsoje, galvodamas, kad kiekviename kampe tūno baisūs monstrai. O iš tiesų ten gali nieko ir nebūti. Arba, atvirkščiai – ten gali būti kažkas naudingo tau.
Viskas, ką reikia šiuo atveju padaryti – įjungti šviesą. Kitaip tariant, kaip bebūtų baisu, reikia sužinoti tiesą.
Pavyzdžiui, pažinti žmogų ir pamatyti jo požiūrį į tave. Arba surinkti informaciją apie siūlomą naują veiklą ar kažkokią situaciją – kai nori pabandyti, bet bijai.
Kuo daugiau aiškumo, tuo mažiau tamsos ir mažiau blokuojančios veiksmus baimės.
Svarbu, įjungus šviesą, neuždengti akių.
Net jei kampe iš tiesų tūno monstras – tai reiškia, kad matai kažką, kas tau visai nepatinka, bet šviesoje tu gali tai įžvelgti. Gali įvertinti jo mastelį, pavojaus lygmenį, pagalvoti, kokią taktiką gali konkrečiai jam pritaikyti.
Ir kai situacija išaiškės, tu daugiau nebijosi. Ir galėsi toliau ramiai siekti savo tikslų.
Galbūt, jau laikas įjungti šviesą?
Savo vidinę šviesą.
Juk tamsa – tai tiesiog šviesos nebuvimas.
O tavo vidinė šviesa nušvies ir išorinę tamsą.
Padėka autorei! Pagal T. Gromova-Godard esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
ruvi 