Štai ir atėjo būtent tas stebuklų metas, kai viską, kas nelabai gerai, jau galima paskelbti pernykščiu ir drąsiai su tuo atsisveikinti.
Ne visiems šie metai buvo geri ir džiaugsmingi. Kartais mes jautėmės vieniši. Pasimetę. Sutrikę. Išgyvenome išsiskyrimo ar netekčių skausmą.
Suvokėme tikras vertybes ir atradome prasmes. Dėjome tašką. Stovėjome ant pavojingos ribos. Išmokome vertinti duotybę.
Atvėrėme širdis. Patikėjome. Nes visuomet yra tai, dėl ko verta gyventi. Eiti į priekį. Nepalūžti.
Šeima ir draugai buvo pasiryžę padėti sunkią akimirką. Juk ištikimybė, kaip ir visais laikais, yra vertinama labiau už viską. Ir mes ryžomės nuostabiems poelgiams.
Kartais tai buvo kasdieninis, nedidelis, bet vis dėl to – žygdarbis. Gerumas išliko gerumu. Žmogiškumas įveikė egoizmą. Švelnumas įrodė, kad jis stipresnis už prievartą. Ir meilė dar kartą parodė, kad ji – stipriausia jėga.
Ir Naujuose metuose būtinai bus geraširdiškumas. Santarvė. Vienybė. Meilė. Draugystė.
Ir tikėjimas stebuklais išliks, ir uždarytos durys atsivers, ir kiekvienam iš mūsų pakaks vidinės šviesos ir dvasinių jėgų, kad dovanotume savo širdies šilumą kitiems.
Ir Kūrėjas suteiks jėgų viską įveikti, atleisti, suprasti… ir suteiks vilties sparnus.
Būkite laimingi ir visada išlikite Žmonėmis!
Įsiklausykite į tylą… Stebuklai jau visai šalia…
Jie jau mumyse…
Laimingų ateinančių metų mums visiems 🙂 ! Tegul auga, klesti ir stiprėja viskas, kas mus suburia ir įkvepia geriems darbams visų gerovei 🙂 !
ruvi 