Ar kada nors susimąstėte, kiek energijos atima nuolatinis savęs vertinimas?
Jūs lyginate save su kitais – ir jaučiate, kad neprilygstate. Laukiate pritarimo – ir jei nesulaukiate, jaučiatės nepakankamai geras. Jūs bijote suklysti – nes kiekviena klaida jums atrodo kaip jūsų nepilnavertiškumo įrodymas.
Sumenkinate savo pasiekimus – nes jie atrodo jums nepakankamai reikšmingi. Ir net jei pavargote nuolat abejoti savimi – jūs nežinote, kaip tai sustabdyti….
O juk visa tai neišvengiamai įtakoja jūsų gyvenimą… Jums sunku priimti sprendimus, nes baiminatės, kad padarysite “neteisingą“ pasirinkimą. Jūs sutinkate su nepatogiomis sąlygomis, nes nenorite nuvilti kitų. Galiausiai – gyvenate su pojūčiu, kad jums reikia “užsitarnauti“ savo vertingumą.
Tačiau liūdniausia – kad ši kova niekada nesibaigia. Ir kokias aukštumas bepasiektumėte, tai suteikia tik laikiną reikšmingumo pojūtį, o paskui ir vėl apninka abejonės…
O dabar… įsivaizduokite, kad jūs daugiau nepriklausomi nuo vertinimų. Jums nereikia laukti pagyrimo, kad jaustumėtės pilnaverčiu žmogumi. Jūs ramiai kalbate apie savo veiklą, nemenkindami jos.
Jūs daugiau nebijote kitų nuomonės ir elgiatės taip, kaip jums atrodo svarbu. Ir klaidos neišmuša iš vėžių, nes jūsų vertingumas nuo jų nepriklauso. Ir gyvenate jau su aiškiu pojūčiu, kad esate savaime vertingas – be jokių sąlygų ir įrodymų.
Nes – savivertė, arba orumas, arba adekvatus savęs vertinimas (nepainiokime su egoizmu) – tai mūsų prigimtinė savybė, kurią galima atgaivinti ir išvystyti 🙂 .
Autorius nežinomas, parengė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
ruvi 