Branginkime juos…

Prie visų esminių gyvenimo dėsnių pridurčiau dar vieną: “Neskaudink“.

Tame tiek gilumos ir prasmės.

Juk kaip dažnai, kai su kažkuo susipykstame, kai praleidžiame ilgą laiką automobilių kamštyje arba tiesiog ne ta koja išlipame iš lovos, mes pradedame skaudinti savo artimus žmones. Piktu žodžiu, grubiu poelgiu, savo abejingumu. Sąmoningai ar ne – neturi reikšmės.

Žmogus jautrus ir tyras. Žmogus labai pažeidžiamas. O mus mylintys žmonės pažeidžiami dar labiau. Jie atviri mums, jie mumis pasitiki, todėl nelaukia iš mūsų klastos ar smūgio į nugarą.

Neįtikėtinai lengva prarasti žmogų. Ir labai baisu. Bet mums kažkodėl atrodo, kad jei myli, tai ir pakentės, ir viską atleis.

Ir iš tiesų, pakentės ir atleis. Vieną, kitą, trečią kartą, kol skausmas nepavirs viena didele žaizda. Kai tiesiog jau nebeliks jėgų mylėti.

O rytoj-poryt gera nuotaika būtinai sugrįš. O žmogus – ne.

Mes atėjome į šį pasaulį, kad mylėtume vieni kitus. Kad kurtume savo mažą, gerą, šiltą pasaulį didelio pasaulio viduje. Kaip dažnai mes tai pamirštame.

O juk taip svarbu išlikti žmogumi bet kokioje situacijoje. Rūpintis ir saugoti tuos, kas šalia. Kad nesugriautume. Kad neprarastume. Kad išsaugotume tai, kas brangiausia gyvenime.

Neskaudink. Tai labai daug. Tai svarbu. Tai vertinga.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt.

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

2 mintys apie „Branginkime juos…“

  1. Labas rytas, kokia gili tema. ❤️Meilė ilgai ištveria, brangina, galvoju gal todėl, kad taip norisi sukurti tą ryšį, juk tai jos esmė – žmogiškasis ryšys tarp žmonių. Todėl ir šansų tiek duodi, nors skaudu būna. Tačiau vieną dieną sugriūva pasitikėjimas, ryšio kūrimo pagrindas ir kelio atgal nebėra. Kažkas nutinka viduje, pati meilė nedingsta, bet nėra ant ko kurti. Šiltas jaukus namas be pamatų ne namas. Pasitikėjimas – pagrindas. O žmogiškas ryšys tarsi namai, kur taip gera, šilta, jauku, kur meilė ir laimė. Dėkoju ir linkiu nuostabios dienos❤️

    Paspaudė "Patinka": 1 person

    1. Labas rytas!

      Jautri tema, pritariu Jums, kad kartais net labai artimi žmonės nepriima meilės, tarsi tai savaime suprantamas dalykas, ir neretai ir savo vidinę įtampą išlieja ant artimiausių… Taip yra, nes pažvelkite, koks pasaulis aplinkui: ten skatinama rūpintis tik savimi (egocentrizmas), naudotis kitais, o jei žmonės nenaudingi – nutraukti ryšius.

      Mano požiūris toks, kad nežiūrint į nieką, reikia išlikti žmogumi. Aš suprantu, kas vyksta, suprantu, kodėl žmonės tokie, kodėl tiek priešiškumo net tarp artimiausių žmonių, bet aš tokia būti nenoriu, atsisakau. Todėl – tik geranoriškumas, nuoširdumas, meilė… Ir ne todėl, kad aš sugalvojau būti “tokia gera“, bet todėl, kad žmonės pamatytų, kad galima kitaip bendrauti, kad ir juose (galbūt…) pabustų šviesios prigimtinės savybės 🙂 .

      Paspaudė "Patinka": 1 person

Parašykite komentarą