Galima sakyti, kad tai laimės sinonimas. Ir tai paprasta paaiškinti: mes galime būti laimingi tik sąmoningai išgyvendami kiekvieną akimirką.
Pavyzdžiui, žmogus dirba, bet galvoja ne apie darbą, o apie pietus, o pietaudamas galvoja ne apie maistą, bet apie darbą… Arba žaidžia su vaiku, bet galvoja apie šventinį vakarą, o šventinio vakaro metu galvoja apie tai, kad reikėtų dažniau žaisti su vaiku, ir t.t..
Tai užburtas ratas: klaidžiojančios mintys, neramus protas, aptemdyta sąmonė… Tokiu atveju žmogaus tiesiog nėra akimirkoje “dabar“, jo mintys vedžioja jį ratu.
Dabar suprantate, kodėl mūsų mintys tokios galingos? Jos mus veda, tiesiogine prasme – veda: viena ar kita linkme… arba ratu.
Būti “čia ir dabar“ reiškia būti sąmoningu, savo mintimis būti šioje akimirkoje – tik taip galime pajusti gyvenimo pilnatvę.
Iš Dž. Krišnamurčio pasisakymų, parengė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
Reiškia būti be proto. Kai nėra proto tada tiesiog esi. Nieks netrukdo.
PatinkaPatinka
Labas, Algirdai!
Labai taiklus ironiškas pastebėjimas 🙂 . Bet iš esmės tai tiesa – šiuolaikinių žmonių protus taip užima nuolatinis informacinis srautas, kuris virsta pastoviu triukšmu sąmonėje, užgožia galimybę ramiai pagalvoti ir atitraukia nuo to, ką mes veikiame: visur bėgte, paskubomis, automatiškai.
Manau, patikimas būdas išsivaduoti nuo to automatizmo – lėtinti, kiek įmanoma, gyvenimo tempą. Ir, žinoma, riboti išorinę informaciją – tik tiek, kiek tikrai reikalinga (nors kartais ir to būna per daug 😉 .
PatinkaPatinka