Oras jau kitoks – taip, jau kvepia rugsėju. Rudenėja.
Vakarais mes vis dažniau ištraukiame pledą, dosniai pilame arbatos į patį didžiausią puodelį ir stengiamės būti arčiau vienas kito..
Rudenėja – lėtai, bet užtikrintai. Į mūsų kraštą sugrįžta ruduo. Lengvai paliesdamas auksu medžių viršūnes prie namų, skleisdamas pušų kankorėžių, senų klevų ir prisirpusių krituolių obuolių kvapą.
Ir dangus dabar visai kitoks. Šypsosi kažkokia ypatinga saulėta šviesa – sodria, rausva, auksine. Ir viskas aplink pasidaro jautru, tylu, artima. Rudenėja.
Padėka autorei! Pagal Viktorija Dorn esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 