Jiems padeda tas pats, kas ir gėlėms

Mane visada žavėjo ir žavi prasikalę pro betoną, asfaltą gėlės, augalai. 

Tokie mažyčiai, švelnūs, bet tokie stiprūs. Kas jiems padeda? Troškimas gyventi? Pasiekti šviesą? Ar viskas kartu?

Aš mačiau ir matau žmones, kurie keliaudami per tamsius, sunkius periodus, pasiekia šviesą. 

Jiems padeda tas pats, kas ir gėlėms. Gyvenimas pagal savo prigimtį – savo širdies balsą.

Gyvenimas pasitikėjime, Tėkmėje. Kai matai, kad jei vienos durys uždarytos, tu į jas nesilauži, bet ieškai atvirų. 

Sąmoningumas – kai matai prasmes, žinai, kad kiekvienoje situacijoje – galimybė ir potencialas.

Atsiremi savyje į tai, kas stipriausia ir patikimiausia. O visa kita – jau proceso eigoje sustiprini, augini.

Augi-augi, ir vieną nuostabų rytą pabundi jau visai kitoje tikrovėje. 

Galingame šviesos sraute.

Ir šypsaisi saulei.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !