Sakoma, kad tuomet, kai mylime – mes užsidedame rožinius akinius ir matome žmogų ne tokį, koks jis yra.
Tai, žinoma, tiesa. Bet ne visa. Kai mylime, įvyksta dar kai kas.
Žmogus jaučia mūsų meilę ir bet kokiu atveju kažkaip į ją atsiliepia. Ir paprastai tas atsakas į meilę pažadina jame viską, kas yra geriausia, tai, koks jis galėtų būti be savo baimių, nusivylimo, traumų…
Ir būtent tokį mes jį matome. Ir jis iš tiesų tą akimirką toks ir yra.
Vėliau, žinoma, viskas sugrįžta ir atsistoja į įprastas vėžes.
Bet tai nereiškia, kad tai, ką mes matėme meilės akimis – netiesa.
Tiesiog šios tiesos kitaip neįmanoma pamatyti.
Padėka autoriui! Pagal K. Gringuto esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 