Jautrūs žmonės tampa naujojo pasaulio pagrindu.
Senajame jiems teko išgyvenimo, išlikimo pozicija, nes viskas jiems buvo pernelyg triukšminga, buvo per daug spaudimo, pažeidžiamumo, žiaurumo. Jie giliai jautė svetimą skausmą.
O dar – jų nesuprato, nepriėmė. Ir net patys artimiausi. „Kažkoks keistas” – pajuoka, paniekinimas iš bendraamžių…
Ir vėliau – virtinė suaugusiųjų gyvenimo dramų. Todėl kad suaugai, o pasaulį jauti taip, lyg būtum be odos. Ir viskas tau – pernelyg.
Kažkas neišlaikė ir palūžo. Kažkas pasinėrė į neurozes. O kažkas ne tik išgyveno, bet ir gerokai užsigrūdino ir pavertė savo jautrumą vidine jėga.
Ir išmoko džiaugtis savo dideliu jautrumu. Matyti, girdėti, jausti, suvokti ne tik smulkiausias pasaulio detales, bet ir pajusti pačią esmę – garso, paveikslo, informacijos, žmogaus tikrąją esybę.
Ir tuo pačiu išlikti savimi, su savo jausmais. Giliai pergyventi, bet nepasinerti į kito žmogaus kančią, o tiesiog parodyti jam kelią į krantą.
Gera pažinti save ir laiku sugebėti sau padėti. Kad padėtum tiems, kam reikalingas tavo aktyvus dalyvavimas. Daryti viską su meile ir geriausiai, ką tu gali – čia ir dabar.
Didelio jautrumo žmonės – tai, iš esmės, naujojo laiko magai. Kurie anksčiau turėjo gilų ryšį su kosmosu, visata, Kūrėju. Tik nesąmoningai, to nesuvokdami.
O dabar – absoliučiai sąmoningai. Jie priima informaciją, struktūrizuoja ją ir su meile atiduoda tiems, kas pasiruošęs ją priimti. Paprastai ir suprantamai.
Vis daugiau žmonių dabar kalba apie tai, kad padidėjo jų jautrumas pasauliui, žmonėms. Sustiprėjo intuicija, atsiveria kažkokios ypatingos savybės…
Ir tokių žmonių vis daugiau.
Pasaulis keičiasi, pereina į aukštesnį, į sąmoningą jautrumą – išmintingą, geraširdišką, besąlygiškai mylintį. Ir tuo pačiu – stiprų ir laisvą.
Jautrumą, kuris gali išsaugoti savo ribas ir duoti ramų, bet galingą atkirtį visiems, kas pabandys purvinais batais užeiti į jo teritoriją. Nors, kaip ir anksčiau, oda plona, bet valia – geležinė.
Tokie žmonės JAU kuria naują pasaulį.
Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 
O gal nėra to naujojo pasaulio, o tie žmonės tik padeda pamatyti tai ko anksčiau nesimatė? Tam juk puikiausiai tinka ir šis pasaulis. Gal jie savo buvimu ir veikla leidžia mums pajausti tą ko anksčiau nejutom? Kam reikalingas naujasis pasaulis jeigu šis darosi gražesnis?
PatinkaPatinka
Sveiki, Algirdai!
Tai tik įvardinimas – naujas, kitoks, o ne kitas. Galime vadinti atgimimu, sugrįžimu į esmę. Dabar gi mūsų gyvenimo pagrindas iškreiptas, koks pagrindas – toks ir gyvenimas. Pati planeta nuostabaus grožio ir harmoninga, o mums reikia atsiminti, kaip gyventi vienybėje su ja ir visa gyvybe, kaip darniai bendrauti visų gerovei.
Man rodos, jau sočiai atsivalgėme negatyvumo (blogio), supratome jo pasekmes, todėl ateina laikas gyventi kitaip – na, juk neturime valgyti citriną kasdien, visą dieną ir visą laiką, kad suprastume, kad ji rūgšti 😉 . Taip ir su negatyvumu: gavome patirtį, supratome, padarome išvadas, atsisakome to, kas mus žlugdo. O kitą, kitokį gyvenimo etapą galime pavadinti nauju.
PatinkaPatinka