Jei vasaros galima būtų paragauti, pasisemti didžiuliu šaukštu ir skanauti, tuomet, ko gero, jos skonis būtų kaip braškių su cukrumi.
Bet ne tų, kurios supakuotos plastikiniuose paketuose su ryškiomis etiketėmis ir tvarkingai sudėtos parduotuvių lentynose. Ne, tai būtų braškės iš močiutės sodo, kurių bėgi anksti ryte pasiraškyti per rasotą žolę…
Kaimynai jau barškina kibirus ir kažką šūkauja vienas kitam per medines tvoras, o tu dedi uogų karolius į baltą dubenį, kad vėliau įsitaisytum sode po dideliu medžiu su knyga, ir iki valiai pavalgytum šio skanumyno…
O jei kažkas sugalvotų sutalpinti vasaros kvapus į stiklinį kvepalų buteliuką, tai, ko gero, ji kvepėtų laužu, žolynėliais, agurkais tiesiog nuo lysvės, gėlėmis, šiltu vėju ir rytine gaiva.
Ir dar vasara kvepia ką tik iškepta duona ir šaltu pienu. Ir ledais – vaniliniais, šokoladiniais, vaisiniais… O mėgėjams keliauti vasara kvepia jūra, kalnais, miškais, upėmis ir ežerais…
Tokia ji – vasara: šilta, spalvota, kvapni, dosni… Trumpa.., bet – kupina ryškių akimirkų ir įspūdžių…
Pagal sutrumpintą nežinomo autoriaus tekstą, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !