Mėnuo: birželio 2025

Ką tu šiandien sušildei?

Prisimeni, gerasis mano žmogau, kaip mes kalbėjomės apie tai, ką moka tavo širdis? Būtent tavo: moters, vyro ar vaiko širdis, naivi arba tvirtai viskuo įsitikinusi?

Tavo širdis moka… Sušildyti…

Sušildyti prisotintą saulės meile žolę, kai tu rūpestingai ją lieti, apkabindamas ne tik rankomis, bet ir šypsena.

Sušildyti žodžiais, paliesdamas artimo žmogaus skausmą. Pasakyti reikiamus žodžius, tyliai-tyliai papūsti į žaizdą, pabučiuoti. Kad daugiau neskaudėtų. Kad išsisklaidytų liūdesys, kad išeitų vienatvė ir atsigautų širdis po nuoskaudų ir praradimų.

Sušildyti tylėjimu dviese. Su drauge ar draugu. Suprasti, kad dabar tylos metas. Vienijančio bendrumo, supratingumo, gerumo vienas kitam metas.

Sušildyti viltimi. Tikėjimu svajone. Tikėjimu, kad viskas gausis, kad viską įveiksi. Tu sutiksi jį. Tu sutiksi ją. Kas turi išeiti, išeis. Netrukus bus lengviau. Tu būsi laimingas. Tu būsi laiminga. Atrask džiaugsmą čia, tavo mieloje ir stebuklingoje dabartyje.

Sušildyti apkabinimais. Stipriais-stipriais ir (arba) švelniais-švelniais. Tiesiog nuoširdžiai džiaugtis susitikimu, nes pasiilgome, nes branginame vienas kitą, nes tai labai svarbu – paliesti širdis mūsų rankų šiluma. Ir tuo patvirtinti: tu su manimi, o aš su tavimi. Ir todėl dabar nebaisu, todėl neskauda. Nes tarp mūsų meilė.

Mes galime taip daug padovanoti vieni kitiems. Meilėje, draugystėje, bendravime, tyloje, mūsų širdžių šilumoje.

Ir, galbūt, svarbiausias kiekvienos dienos klausimas – atsakyti sau prieš miegą: tu kažką šiandien sušildei, gerasis mano žmogau? Ar tave kas nors sušildė?

Apkabinu…

Padėka autorei! Pagal Nina Sumire esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Dabar – vasara…

Galbūt viskas, ko tau dabar reikia – tai tiesiog keliauti per saulėtą vasarą, kvėpuoti auksiniu oru, liesti delnu žolių viršūnėles, skanauti gaivias vasaros uogas, džiaugtis šiluma, braidžioti pakrante, rinkti vaistažoles, pamerkti į vazą virtuvėje pievos gėlės…

Valgyti šviežias bulves su krapais. Anksti keltis. Klausytis lietaus. Stengtis neperkaisti saulėje.

Gyventi.

Vasarą gyvenimas paprastas, kvapnus ir jaukus, džiaugsmui reikia visai nedaug, o apie laimę galima apskritai negalvoti.

Ir kam apie ją galvoti.

Juk dabar – vasara 🙂 …

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

O juk taip būna…

O juk būna, būna tokie momentai gyvenime..

Pavyzdžiui, apsistojate palapinių miestelyje ant ežero kranto, o kažkas netoliese paima gitarą ir netikėtai užgroja “tavo“ dainą, ir – nubėga šiurpuliukai visu kūnu..

Na, arba eini sau gatve, o iš šalimais praeinančio vaikino ausinių staiga išsiveržia ir tave pasiveja tavo mėgiamiausios muzikinės kompozicijos garsai, kurios, kaip tau atrodė, dabar jau niekas neklauso.

Ir širdis apsąla.. Ir šypsena pradeda žaisti lūpų kampučiuose, kai jūsų žvilgsniai susitinka. O muzika skamba jau tavyje, užliedama dar didesniu džiaugsmu.

Arba autobuse mergina vėjo iškedentais plaukais staiga užverčia perskaitytą knygą ir akimirkai prispaudžia ją prie krūtinės, kaip kažką labai brangaus.. O tu suspėji perskaityti pavadinimą, ir.. taip, tai ta pati, daug kartų skaityta “tavo“ istorija, kurią, atrodytų, autorius iš tavo gyvenimo nurašė. O pasirodo, istorija ne tik “tavo“. Čia tai bent..

Arba mažai pažįstamų žmonių kompanijoje kažkas netikėtai užbaigia tavo pradėtą citatą iš seno-seno tavo mylimo filmo. Arba iš naujo. Nesvarbu. Svarbu, kad  žiūrėtas jis daugybę kartų, o tuos prasmingus žodžius jame išgirdai ne tik tu..

Susitinkate akimis. Nusišypsote. Ir pajunti akimirkai, kad dabar tu atsidūrei sutapimų ir galimybių sankryžoje..

Taip būna. Taip gali nutikti. Bet svarbiausia – tokie ženklai-švyturiai visada šalia. Gyvena, alsuoja, šviečia.

Primindami tau, kad tu – ne vienišas..

Padėka autorei! Pagal A. Sneg novelę, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pasitikėkite savimi

Jūs viską įveiksite.

Jūsų gyvenime buvo situacijos, kurių, kaip jūs galvojote, jūs neįveiksite. Ir vis dėl to jūs jas įveikėte.

Jūsų gyvenime buvo problemos, kurių, kaip jūs galvojote, jūs neišspręsite. Ir vis dėl to jūs jas išsprendėte.

Jūsų gyvenime buvo netektys, kurių, kaip jūs galvojote, jūs neišgyvensite. Ir vis dėl to jūs jas išgyvenote.

Jūs čia, šiandien, jūs stiprūs, išmintingi, su didele patirtimi ir žiniomis dėka to, ką patyrėte. Nors kelias buvo nelengvas, tačiau jūs sėkmingai jį praėjote.

Žinoma, sudėtingi periodai dar gali pasitaikyti, ir, galbūt, jūs kaip tik dabar išgyvenate tokį gyvenimo etapą. Todėl verta kartais pažvelgti į praeitį ir prisiminti – net tuomet, kai jūs galvojote, kad kažko neįveiksite, jūs tai įveikdavote.

Ir, galbūt, prisiminę tai, jūs suprasite, kad nėra priežasčių abejoti savimi. Juk su kokiais tik iššūkiais jūs besusidurdavote, jūs viską išspręsdavote.

O dabar, svarbiausias dalykas – su tuo, kas dabar jums kelią nerimą, jūs puikiausiai susitvarkysite!

Pagal R. Marston esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Gyvenimo linijos

Mažiausius pozityvius pokyčius būtina pastebėti ir rūpestingai puoselėti. Tai gerovės bangos pranašai.

Kai tik jūs išgirstate bent mažiausias viltį teikiančias naujienas, nepamirškite jų iš karto, kaip tai darėte anksčiau, bet, atvirkščiai – mėgaukitės jomis, aptarinėkite, ieškokite jų.

Galvokite apie jas iš įvairių požiūrio taškų, džiaukitės, planuokite pozityvią ateitį, laukite tolimesnio pagerėjimo.

Tokiu būdu jūs pradedate mąstyti gerovės bangų dažniu, jūs susiderinate su jos parametrais. Ir – gerų naujienų bus vis daugiau, o gyvenimas pradės palengva keistis į gerąją pusę.

Tai ne mistika ir ne žmogaus psichikos savybė filtruoti informaciją, kuomet pesimistas žiūri į pasaulį per juodus akinius, o optimistas – per rožinius.

Tokia realybė: jūs tiesiog persikeliate į gyvenimo linijas, atitinkančias jūsų minčių energijos parametrus 🙂 .

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Šviesių ir gerų permainų mums visiems 🙂 !

Laimė, sklindanti iš vidaus

Ką žmonės besakytų, tačiau laimė, sklindanti iš vidaus, niekur nedingsta.

Kelias, kurį tu žingsnis po žingsnio nuėjai, negali būti sugriautas. Namas, kurį tu pastatei, priklauso tau. Tai, ką uždirbai – tavo uždirbta. Tai, ką iškentėjai – tavo iškentėta. Sąžiningai gautos patirties niekas negali iš tavęs atimti.  

Kaip galima atimti iš tavęs tavo patirtį, jei ji tiktai tavo? Net jei kažkas pasakys, kad tai netiesa ir vieni niekai. Tu juk žinai, kas tiesa, o kas ne. Tavo atrasta tiesa taps tavo pagrindu. Tavo stuburu. Tavo kvėpavimu. Tuo, kas visada palaikys tave, net jei viskas aplink tam prieštarauja. Net jei pats artimiausias žmogus nusigręš. Net jei audra siautės.

Tu esi tu, net jei tūkstančiai žmonių sakys priešingai. Net jei jie grasins arba pataikaus. Gąsdins arba abejos.

Tu esi tu. Tu pats – tavo tvirčiausias pagrindas. Tavo laisvė. Ir tavo tiesa.

Padėka autorei! Pagal Aglaja Datešidzė esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jis nuolat rašomas…

Kokia prasmė neigti pasaulį tokį, koks jis dabar yra?

Štai kame pokyčių stebuklas ir paradoksas. Kai mes pavargstame nuo vidinės prievartos, kai daugiau nekovojame su tuo, kas dabar vyksta, kai mes daugiau neneigiame dabartinės situacijos mūsų gyvenime, mes pagaliau atsikvepiame ir nusiraminame.

Ir tik po to, kai esame ramūs, kai turime gilų ryšį su Dabartinės akimirkos pagrindu, mums atsiveria naujos perspektyvos ir neaprėpiamos galimybių erdvės. Užsimezga nauji ryšiai, atsiranda nauji sprendimai.

Iš ramybės ir situacijos supratimo taško, dalykai, kurie atrodė nepajudinami, dabar jau tokie neatrodo. Blokai jau ne tokie tvirti. Senos svajonės apie ateitį pradeda griūti ir užgimsta naujos.

Energijoms, kurios prieš akimirką atrodė neįmanomos, dabar jau leista judėti, išreikšti ir išlaisvinti savo kūrybinę jėgą.

Kadangi mūsų akys plačiai atvertos, dabartinėje gyvenimo situacijoje mes pastebime naujas detales, kurių anksčiau nematėme, nes buvome įsitraukę į “geresnės ateities“ siekius.

Iš gilios vidinės ramybės taško mums lengviau žengti sekantį žingsnį. Ir kartais sekantis žingsnis reiškia apskritai nesiimti jokių veiksmų, o tik dar giliau suprasti ir priimti tai, kur mes dabar esame!

Ir tai nereiškia, kad mes pasiduodame. Tai ne pasyvumas ar pritarimas “negatyvui“. Tai nereiškia, kad atsisakome geresnės ateities. Tai nereiškia, kad sutrikome.

Iš tiesų tai didelė drąsa: pasirengimas sulėtinti gyvenimą, pasirengimas būti sąmoningu, pasirengimas pilnai išgyventi dabartinę mūsų gyvenimo sceną su visais jos džiaugsmais ir nelaimėmis, abejonėmis ir įkvėpimais.

Mūsų gyvenimo scenarijus neparašytas, jis nuolat rašomas. Ir jei priešinamės dabartinei scenai, mes iš esmės priešinamės visam gyvenimui. Pasipriešinimas gimdo tik pasipriešinimą.

Kartais pasipriešinimas gyvenimui taip pat gali turėti prasmę – jis gali mus atvesti į momentą, kai mes pavargsime priešintis gyvenimui! Ir tuomet, iškankinti kovomis, jūs giliai pasineriate į dabartinį momentą, ilsitės jo glėbyje, pasitikite gyvenimu, priimdami savo netobulumą.

Ir tuomet viskas atrodo įmanoma, viskas gyva, kai jūs patys jaučiatės gyvi. Ir tuomet gali įvykti realūs pokyčiai. Galbūt, lėtai, o galbūt, dideliais žingsniais.

Bet jūs daugiau neskubinate pokyčių. Jūs tiesiog leidžiate jiems įvykti. Pagaliau jūs atgavote pusiausvyrą, ir jūs jau ne problemos dalis, o problemos sprendimo išraiška.

Kartais mums reikia liautis bandyti keisti situaciją, kad ji pasikeistų pati savaime.

Padėka autoriui! Pagal Dž. Foster esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !