Žmogui reikalingas žmogus.
Ne todėl, kad jis silpnas arba nesugeba gyventi vienas. Bet todėl, kad tokia žmogaus prigimtis – yra poreikis santykiams, artumui, dialogui. Mes išreiškiame save, augame ir vystomės ne vakuume, o su kitais žmonėmis per jausmus, prisilietimus, laiku ištartus žodžius…
Žmogui svarbu žinoti, kad jo laukia. Kad yra kažkas, kas pastebės, jei jo nebus. Kad po ilgos dienos galima sugrįžti ne tik į patalpas, o į erdvę, kupiną šilumos, į savo jaukius namus. Tai natūralus žmogaus poreikis – būti su artimais žmonėmis.
Kartais kitas žmogus mums reikalingas, kad palaikytų mus už rankos, kol viduje siaučia štormas. Kad primintų, jog emocijos nurimsta, o tarpusavio ryšys išlieka. Kad pasidalintų ne tik žodžiais, bet ir tyla – tokia, kurioje nėra įtampos, o yra supratimas.
Žmogui reikalingas žmogus, kad išgyventų sunkumus, nepasinerdamas į juos. Kad sušvelnintų skausmą, kad suvoktų, jog net labiausiai slegiantys pergyvenimai tampa lengvesni, jei kažkas yra šalia. Artumas nepanaikina sunkumų, bet padeda juos įveikti.
Žmogui reikalingas žmogus ne tam, kad užpildytų tuštumą, bet tam, kad patirtų patį gyvenimą. Kad jaustume šilumą, kuri išreiškiama rūpesčiu, dėmesiu ir nuoširdumu. Kad būtume išgirsti ir suprasti. Kad išmoktume mylėti ir pasitikėti.
Žmogui reikalingas žmogus. Ne todėl, kad be jo negalima išgyventi. O todėl, kad be jo sudėtinga patirti gyvenimo pilnatvę.
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
ruvi 