Jis kalba su mumis tyloje

Mes įpratome galvoti, kad permainos turi būti triukšmingos. Kad praregėjimas – tai ryškus blyksnis. Kad svarbūs įvykiai kupini dramų ir audringų emocijų.

Tačiau patys giliausi suvokimai vyksta tyloje, kai tu lieki akis į akį su savimi, kai galvoje nutyla chaosas ir viduje lieka aiškumas. Kad tą aiškumą išgirstume, reikia turėti drąsos pasilikti tyloje.

Be blaškymosi. Be bėgimo. Be bandymo užimti save kažkuo išoriniu. Tokiais momentais tu nustoji bėgti nuo savęs, protas nutyla, ir viduje atsiranda erdvė tiesai.

Gyvenimas kalba su mumis pašnibždomis. Bet išgirsti jį galima tik tyloje.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kai nežinai, bet žinai

Intuicija – tai mūsų sielos navigatorius, mūsų gyvenimo žemėlapio kelrodis.

Intuicija labai veikia savitai – kai tu nežinai, bet žinai. Žinai todėl, kad jauti. Žmonės atpažįsta viską per pojūčius: jie jaučia melą, blogį, žiaurumą, apgaulę.., o taip pat ir – meilę, tiesą, gėrį… Ir tai ne intelekto žinios, jie žino todėl, kad tai jaučia.

Kai kažkas vyksta ne taip, jūs tai pajuntate, tai rezonuoja kaip disonansas, kurio jūs kartais negalite paaiškinti. Lygiai taip pat jaučiate ir pozityvumą – tai jumyse sukelia šiltus jausmus, įkvėpimą. Arba kai reikia priimti kažkokį sprendimą, jūs pajuntate – kaip tam tikru atveju yra teisinga. Tai intuicija.

Aš daug kartų aš girdėjau, kaip žmonės sakė: “Mano gyvenime įvyko… (tas ir tas..), ir širdies gilumoje aš žinojau, kad taip ir bus, aš tai nujaučiau…“ Žmonės visada viską nujaučia, bet ne visada atkreipia į tai dėmesį. Nes tai pojūčiai ir jausmai, tai tarsi tylus šnabždesys, kurį taip dažnai užgožia proto balsas…

Intuicija visada numato, nurodo arba perspėja, siunčia įvairius ženklus ir signalus, tereikia juos išmokti atpažinti ir jais pasitikėti. Todėl dažniau stebėkite, klausykite, pajuskite – tai padės jums pasirinkti teisingą kryptį gyvenime.

Gyvenime nieko nevyksta atsitiktinai. Nepasiklysti, nenuklysti ir nesuklysti visada padeda intuicija.

Jūsų intuicija – jūsų patikimas kelrodis.

Padėka autorei! Pagal L. Gonsales esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Kad pasitiktum pavasarį…

Visa gyvybė, kiekvienas organizmas turi savo ciklus, savo metų laikus. 

Kartais atrodo, jog apėmė apatija, anabiozė, ir tu nematai išeities. O jei ir matai, tai neturi jėgų net pajudėti.

O paskui – viens! – ir viskas keičiasi. Pabundi – ir gieda pavasario giesmes paukščiai, čiurlena šaltiniai, šviečia šilta švelni saulė, pražysta sodai…

Žinoma, tai niekaip nesusiję su gamtos sezonais. Tai susieta su tavo asmeniniu sezonu. Tai gali būti tavo asmeninė žiema kalendorinio vidurvasario metu, o gali būti ir tavo pavasaris pačio šalčiausio metų mėnesio metu.

“Pažvelkite į medžius. Gali atrodyti, kad šią akimirką jie miršta, tačiau iš tiesų jie tiesiog atgimsta, ir po poros mėnesių vėl sužaliuos“. (Tao Porčon-Linč).

Ir mes lygiai taip pat atgimstame, net kuomet atrodo, kad gyvenimas sustingo ir sustojo. Tai didžiausia iliuzija.

Tiesiog dabar tu, galbūt, išgyveni savo asmeninę žiemą.

O tai reiškia, jog tu kaupi jėgas, kad galėtum oriai pasitikti pavasarį.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova-Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir pavasarinio atgimimo mums visiems 🙂 !

Tai pavasarinis atgimimas…

Pavasaris nutraukia apklotą nuo žemės (kelkis, pabusk!), ir nuo mūsų, panašu, taip pat.

Pavasaris pažadina, išjudina mumyse kažką, kas buvo paslėpta, kas miegojo iki tam tikro laiko ir saugojo mūsų ramybę.

Kažkas tuo džiaugiasi, neria į gaivinantį srautą, plaukia laimingas ir švenčia.

Kažką baugina tai, kas bunda širdyje – todėl stengiasi tai vėl užslopinti, paslėpti, uždengti. 

Kažkas stovi sutrikęs, ir, žvelgdamas į akvarelinį balandžio dangų, bando suprasti, kas gi įvyko. Kas pabudo viduje? Iš kur tas keistas nerimas? Prieš gera ar ne? 

Aš noriu pasakyti ir vieniems, ir kitiems, ir visiems – viskas tvarkoje. Ir tai, kas pabudo, jūsų nesugriaus.

Tai tiesiog gyvenimas.

Taip, pavasaris išryškina viską, kas buvo šešėlyje. Ir tokiu būdu, ko gero, suteikia mums galimybę pažvelgti į kažką, į ką žiūrėti nenorėjome. Ir, galbūt, kažką svarbaus pakeisti.

Pasinaudoti tuo ar ne – tai jau mūsų valioje.

Padėka autorei! Pagal Al Sneg esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir pavasarinio atgimimo mums visiems 🙂 !

Kaip duona ir vanduo

Vieną dieną… atsibundi išmintingas…

Ir supranti staiga, kad dramas verta stebėti tik žiūrovų salėje, žiūrint į profesionalus, kurie po poros valandų nusiplaus grimą ir sugrįš į savo įprastą gyvenimą…

Kad ten, kur tu reikalingas tam, kas reikalingas tau, viskas labai paprasta ir aišku…

Jums paprasta gyventi kartu, miegoti kartu, gerti kartu arbatą rytais, dalintis naujienomis, kuriose, galbūt, nėra nieko naujo, bet tai ne taip svarbu… Svarbu girdėti vienas kitą…

Supranti, kad uždarytos durys, kurios neatsidaro į tavo beldimą, uždarytos ne šiaip sau… Ir, jei sustosi ir gerai pagalvosi, tuomet suprasi, kad  tau ten nieko nereikia…

Laimingas gyvenimas paprastas, kaip duona ir vanduo…

Ir tuo yra vertingas…

Vertinga viskas, ko nereikia išgraužti dantimis, išprašyti, išreikalauti…

Viskas, kas geriausia – vyksta savitarpio supratimu ir geranoriškai…

Padėka autorei! Pagal Lilia Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !