Jei į indelį su užrašu “Cukrus“ įpilsime druskos, ji dėl to netaps saldi. Orientuodamasis į tokį užrašą, tu sugadinsi visus patiekalus. Ir stebėsies – kodėl? Juk kitiems gaunasi pagal tokį patį receptą…
Kartais tam, kad įvestume tvarką gyvenime, reikia viso labo pavadinti daiktus savo vardais. Ir viskas pasidaro aišku. O žmonės dažnokai painioja sąvokas. Pakeičia vieną kitu, ir gaunasi nežinia kas.
Juk gerumas – tai reiškia nebūti abejingu, o ne siekis būti patogiu visiems, ne pataikavimas ir tylėjimas, perpintas su baime nepatikti ir neįtikti.
Meilė – tai gilios simpatijos ir švelnumo jausmas, o ne baimė likti vienam ir ne sėkmingas sandėris. Ne investicija su garantijomis, ne nupirktas draudimas.
Ir refleksija, savęs stebėjimas – tai sąmoningas poelgių ir įvykių apmąstymas, o ne begalinė savigrauža iki kraujuojančių sielos žaizdų.
Refleksijos dėka gyvenimas keičiasi į gerąją pusę, o dėl savigraužos iš jo belieka nuolaužos ir žaizdos.
Padėka autorei! Pagal Sigita Ulskaja esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
ruvi 
Oi kiek ta tema galima prirašyti. Iš esmės viskas dabar yra atvirkščiai ir išvirkščiai. Toks labai žemiškas pavyzdys.
-Aš labai tave myliu.
-Ir aš tave mielasis.
-Žinai, mano teisininkai parengė vedybų sutartį, norėčiau, kad prieš santuoką mes abu ją pasirašytume.
Arba dar toks klausimas. Kas galėtų pasakyti kas tai yra žalos atlyginimas? Pavyzdžiui žalos atlyginimas gamtai arba moralinės žalos atlyginimas?
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Sveiki, Algirdai!
Geras jūsų pavyzdys – taip, dabar viskas atvirkščiai ir išvirkščiai, derinami nesuderinami dalykai, sureikšminama ir suteikiama nebūtų galių ir savybių materialumui. Toks pinigų pasaulis.
Žalos atlyginimas, kokia ji bebūtų, vėl gi suveda viską į materialumą. Neįmanoma visko matuoti, vertinti ar ištaisyti pinigais – tai kelias į nužmogėjimą ir bedvasiškumą. O ir vien pasekmių gesinimu priežastys nepanaikinamos.
PatinkaPatinka
Tai taip ir gaunasi, sumokėjo įmonė baudą ir teršia toliau. Dar yra toks dalykas kaip normos. Štai tiek ir tiek chemikalų naudoti galima, tačiau daugiau ne, lyg tas kiekis kuris leidžiamas neterštų visai. O dar yra taršos leidimai, išsipirkai ir pirmyn. Lyg indulgencijos viduramžiais, netikėlius žudyti juk galima, štai tau išankstinis nuodėmių atleidimas.
Su, taip vadinama, moraline žala tai jau kaip anekdotas gaunasi. Teismas priteisė pinigų sumą moralinei žalai atlyginti, žmogelis sumokėjo,o spėkit iš trijų kartų ar jis savo nuomonę apie įžeistąjį pakeitė, o gal gailėjosi įžeidęs, o jeigu ir atsiprašė tai tik teismo liepiamas. Tai reiškia, kad jis savo nuomonės nekeitė ir tik iš baimės būti nubaustas jos viešai nereikš. Baimė-pagrindinė valdymo valiuta. Doras žmogus atsiprašytų, o jeigu jis nieko neįžeidė joks teismas jo nepriverstų “atlyginti moralinę žalą“.
PatinkaPatinka
Koks pagrindas, kokios vertybės diegiamos, toks ir gyvenimas – žmonės dažniausiai net nežino, kad galima kitaip, todėl galvoja, kad tik taip ir turi būti. Bet prigimtinės dvasinės savybės vis vien visada ima viršų – tiesa, sąžinė, dorovė, meilė, vienybė… – tai sveikos sąveikos ir harmoningo gyvenimo pagrindai, žmonės intuityviai tai jaučia, ir anksčiau ar vėliau prie to sugrįžta.
O negatyvumas, blogis, kaip ta gyvatė, ryjanti savo uodegą – galiausiai pats save ir suėda.
PatinkaPatinka