Vieną dieną… atsibundi išmintingas…
Ir supranti staiga, kad dramas verta stebėti tik žiūrovų salėje, žiūrint į profesionalus, kurie po poros valandų nusiplaus grimą ir sugrįš į savo įprastą gyvenimą…
Kad ten, kur tu reikalingas tam, kas reikalingas tau, viskas labai paprasta ir aišku…
Jums paprasta gyventi kartu, miegoti kartu, gerti kartu arbatą rytais, dalintis naujienomis, kuriose, galbūt, nėra nieko naujo, bet tai ne taip svarbu… Svarbu girdėti vienas kitą…
Supranti, kad uždarytos durys, kurios neatsidaro į tavo beldimą, uždarytos ne šiaip sau… Ir, jei sustosi ir gerai pagalvosi, tuomet suprasi, kad tau ten nieko nereikia…
Laimingas gyvenimas paprastas, kaip duona ir vanduo…
Ir tuo yra vertingas…
Vertinga viskas, ko nereikia išgraužti dantimis, išprašyti, išreikalauti…
Viskas, kas geriausia – vyksta savitarpio supratimu ir geranoriškai…
Padėka autorei! Pagal Lilia Grad esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 