Pasakėlė “Nepraleisk šio Stebuklo“

Kai tu staiga išgirsi sidabrinių varpelių skambesį… Kai vėjas padovanos tau oro bučinį, lengvai paliesdamas tavo lūpas… Kai tarp bekraščių pilkų debesų tu pamatysi aukštą mėlyną dangų… Kai paukščių sparnų plazdėjimas atsispindės šaltose balose… Kai nepažįstamas kiemo katinas nusišypsos tau…

Kai širdis atsilieps į sidabrinių varpelių melodiją ir nustėrs nuo netikėto vėjo bučinio, ir prisipildys šviesa, sugrąžindama Saulei pamestą spindulį, ir sudainuos drauge su sugrįžtančiais paukščiais paprastą laimės dainelę, ir šyptels atsakydama nepažįstamam gatvės katinui, o šypsena nušvies tavo veidą…

Žinok, kad tai Mažasis Angelas primena tau, kad į tavo gyvenimą bando ateiti kažkas neįtikėtinai-nuostabaus, stebuklingo, gero, gražaus, trapiai-švelnaus… Nepraleisk šio Stebuklo… Leisk mažyčiam Stebuklui pabūti su tavimi… Ir padovanoti tau truputį laimės…

Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova pasakėlę, vertė ruvi.lt

Meilės ir artimųjų širdžių šilumos mieloms Moterims 🙂 !

Kad pasaulis klestėtų…

Aš tikiu, kad kolektyviniu ketinimu žmonės gali įtakoti, atrodytų, neįveikiamas aplinkybes. 

Tačiau tik su viena sąlyga – juos turi motyvuoti MEILĖ.

Tik iš tyros Meilės žmonės sugeba išsaugoti tikrąsias vertybes situacijose, kai visi šviesos ir palaikymo šaltiniai yra užgesę. 

Tikroji Meilė be egoizmo, jos tikslas – kad pasaulis klestėtų, ir kad Meilė toliau gyvuotų.

Jei mes galime taip mylėti pasaulį, nepriklausomai nuo to, ar patenkinti mūsų asmeniniai poreikiai, t.y., visa širdimi linkėti pasauliui šviesos ir prašviesėjimo, klestėjimo, išminties ir Meilės, tuomet susivieniję šiame ketinime, mes sukuriame galingą energijos srautą, kuris gali sustabdyti griūtį. 

Dabar būtent tas laikas, kai toks tyras kiekvieno iš mūsų ketinimas gali keisti istorijos vektorių.

Ir tam nereikia eiti į gatves ir šaukti lozungus. Pakanka atverti savo širdyje tyrą, gilią Meilę žmonėms. Pasauliui. Planetai. Visatai.

Pajusti ją, o taip pat – ir dėkingumą už tai, kad kiekvienas iš mūsų yra didžiulės visumos dalis.

Tiesiog giliai tai pajusti.

Padėka autorei! Pagal N. Rubštein esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Šviesa prie Šviesos…

Prisimenate savo būseną, kai jūs kažkam iš visos širdies padarėte kažką gero?

Toks pojūtis, kad tą akimirką užauga sparnai ir galima pakilti į dangų… Geras darbas – tai mažas Šviesos blyksnis, nušviečiantis tamsiausius mūsų Sielos kampelius.

Ir nesvarbu, ką mes darome. Padėjome nešti pagyvenusiam žmogui pirkinių krepšį… Pasakėme gerą žodį… Padėjome kaimynui sutvarkyti kiemą… Pažaidėme su vaikais…

Svarbus pats ketinimas – padėti žmogui. Ir būsena – besąlygiškai ir iš visos širdies.

O dabar pabandykite įsivaizduoti, kas bus, jei tokie “Šviesos blyksniai“ vyks nuolatos? Kaip nepastebimai, bet užtikrintai pradės keistis mūsų vidinė būsena ir įvykiai mūsų gyvenime… 

Todėl kad Geri Darbai – tai antidotas tai toksiškai tikrovei, kurioje mes visi esame.

O ar jūs įsivaizduojate, kas įvyks Kolektyvinėje Pasąmonėje, dalelėmis kurios esame mes visi? Kaip ji pradės šviesėti! Kaip Šviesos srautai pradės “dezinfekuoti“ pažeistus ir nesveikus jos plotus…

Ir taip diena iš dienos… Mėnesis po mėnesio… Metai po metų… Ir jokio heroizmo… Tiesiog Geri Darbai… Iš visos širdies… Nelaukiant jokio dėkingumo…

Kiekvienas iš mūsų darė tai ne vieną kartą. O dabar mes galime tai daryti sąmoningai, vieningai. Nes visi Geri Darbai – tai Kūrėjo Meilės išraiška.

Aš pradedu jau dabar… Kam tai artima – prisijunkite… Šviesa prie Šviesos…

Apkabinu.

P.S. Galite kopijuoti šį tekstą ir publikuoti savo puslapyje, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie mūsų iniciatyvą. Autoriaus nurodyti nereikia. Jei jums tai artima, tuomet autorius – jūs…

Mes visi esame viena… Gėrio visam pasauliui!

Padėka nežinomam autoriui! Vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !