Meilė – vienintelis gėris, kurio daugėja, kai mes juo dalinamės. Tai širdžių kalba, sielų ryšys, šviesa tamsiais laikais.
Pasaulyje, kur tiek triukšmo, painiavos ir konfliktų, sunku prisiminti, kad visi mes esame iš vieno šaltinio, kad mums visiems reikia meilės, kad mes turime mylėti.
Žmoniškumas išreiškiamas smulkmenose: šypsena nepažįstamam žmogui, ištiesta pagalbos ranka ir paguodos žodžiu kenčiančiam. Tai tyli jėga, kuri suartina mus, nežiūrint į visus skirtumus.
Sustokime šiandien akimirkai ir paklauskime savęs: kam aš galiu dabar padovanoti meilę?
Galbūt, kažkam iš mūsų artimųjų būtent to ir reikia: patvirtinimo, kad jis ne vienas, kad jį mato ir brangina.
Todėl kad galiausiai svarbu ne tai, ką mes turime ar ko pasiekėme, bet tai, kiek meilės mes atnešėme į šį pasaulį.
Padėka autorei! Pagal A. Rossi esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
ruvi 