Kai tu staiga išgirsi sidabrinių varpelių skambesį… Kai vėjas padovanos tau oro bučinį, lengvai paliesdamas tavo lūpas… Kai tarp bekraščių pilkų debesų tu pamatysi aukštą mėlyną dangų… Kai paukščių sparnų plazdėjimas atsispindės šaltose balose… Kai nepažįstamas kiemo katinas nusišypsos tau…
Kai širdis atsilieps į sidabrinių varpelių melodiją ir nustėrs nuo netikėto vėjo bučinio, ir prisipildys šviesa, sugrąžindama Saulei pamestą spindulį, ir sudainuos drauge su sugrįžtančiais paukščiais paprastą laimės dainelę, ir šyptels atsakydama nepažįstamam gatvės katinui, o šypsena nušvies tavo veidą…
Žinok, kad tai Mažasis Angelas primena tau, kad į tavo gyvenimą bando ateiti kažkas neįtikėtinai-nuostabaus, stebuklingo, gero, gražaus, trapiai-švelnaus… Nepraleisk šio Stebuklo… Leisk mažyčiam Stebuklui pabūti su tavimi… Ir padovanoti tau truputį laimės…
Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova pasakėlę, vertė ruvi.lt
Meilės ir artimųjų širdžių šilumos mieloms Moterims 🙂 !
ruvi 