Kartais Mažasis Angelas, gulėdamas ant savo pačio minkščiausio debesėlio, žiūrėjo susimąstęs į žmones ir galvojo: “Keistos vis dėl to būtybės – žmonės. Barasi nei iš šio, nei iš to, pykstasi ir įsižeidžia vienas ant kito dėl smulkmenų, skaudina vienas kitą – dėl niekų… O paskui – kankinasi… Nekenčia… Kažkas – skriaudėjų… Kažkas – savęs…
O iš tiesų juk viskas taip paprasta! Tiesiog mylėti. Tiesiog tikėti. Tiesiog svajoti. Tiesiog būti…
Viskas, kas svarbiausia šiame gyvenime – paprasta! Tiesiog saulė. Tiesiog dangus. Tiesiog svajonė. Tiesiog gyvenimas. Tiesiog meilė… “
Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova pasaką, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 