Daiktai pradeda keistis ir prisipildo prasme, kai mūsų rankos juos liečia…
Tai ir ne daiktai jau daugiau – tai mūsų pačių dalelės…
Mėgiamas arbatos puodelis – tarsi ištikimas draugas… Adatos, siūlai – kaip savęs paieškos išsiuvinėtuose raštuose…
Knygos – kaip naujai atverti pasauliai… Langas – kaip nuotaikų veidrodis… Kelias namo – kaip mamos šypsena…
Viskas įgauna prasmę, kai atspindi mus kiekvieną akimirką.
Padėka autorei! Pagal T. Youlju esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 