Jos visada daugiau, nei atrodo

Kai tamsu, pats laikas prisiminti šviesą, kurią mes išsaugojome savyje. Tai tokia ypatinga, mūsų sukaupta vidinė šviesa, kurią visada atrasime, jei tik atidžiau paieškosime.

Štai, pavyzdžiui, vaikystės prisiminimas, kai birželio popietę supaisi sūpynėse. Pakilimas, trumpa akimirka danguje, ir greitas sugrįžimas. Tas džiugus begalinio skrydžio pojūtis pripildė tave šviesa taip, kad ji dar iki šiol tavyje.

O čia tas saulėtas pojūtis ant lūpų, kai pirmą kartą pamatei jūrą. Iš pradžių, žinoma, išgirdai jos ošimą, bet takas su aukštais medžiais baigėsi, ir tu išvydai jūrą iki pat horizonto. Ir nors saulė tą dieną slėpėsi už debesų, tačiau pirmą kartą pamatyta jūra švietė tavyje lyg saulė.

Paieškok dar – ir atrasi… Štai didžiulė naujametinė eglė, žibanti spalvotomis šviesomis. O čia – mamos balsas, ji skaito tau knygą, tyliai varto knygos puslapius, ir tos istorijos nuneša į fantazijų pasaulį ir švelniai užmigdo. Ir dar daugybė jaudinančių spalvų ir kvapų, apšerkšniję mokyklos langai ir paskutinės mokslo metų dienos…

Atmink: šviesos viduje visuomet daugiau, nei mums atrodo.

Kartais, žinoma, ji slepiasi, bet tik tam, kad tu jos kruopščiau paieškotum. Ir būtinai atrastum. Ir dar štai kas: kuo ryškesnė tavo vidinė šviesa, tuo labiau tu esi matomas kitiems. Tiems, kas taip pat šviečia. Būtent šios šviesos dėka mes ir atrandame vieni kitus…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Švyturiai

Kiek daug aplink švyturių – ryškių ir nuostabių.

Bet kaip svarbu, kad būtų šiame pasaulyje žiburėlis, uždegtas būtent man.

Kuris šviečia net tuomet, kai aš jo nematau.

Kuris saugo mane.

************

…Ir tam, kas kiekvieną vakarą ateina į pakrantę su žibintu, kad kažkam taptų viltimi ir šviesos tašku, kad šviestų tolygiai ir neišsektų – labai svarbu matyti Didžiojo Švyturio šviesą.

Kad lygiuotųsi į jį. Kad pasimokytų iš jo.

Kad sunkią akimirką atrastų palaikymą jo šviesoje.

Ir tiesiog žinotų, kad jis – yra.

…O Didysis Švyturys žiūri į šiaurinį dangų – į pačią ryškiausią žydrąją Žvaigždę

Jis žino, kad jį taip pat saugo.

************

Padėka autorei! Pagal Al Sneg esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Matyti, suprasti, mylėti…

Aš manau, visi mes pastebėjome, ir jau seniai, koks dabar informacinis laukas. Jis užpildytas negatyvumu, ir tai nenuostabu, atsižvelgiant į tai, kiek visokių įvykių, kurie toli gražu nedžiugina, vyksta išoriniame pasaulyje, 

Aš neketinu kviesti jūsų užsidėti, kaip dabar įprasta sakyti, rožinius akinius ir nieko nematyti, išskyrus išsigalvotus rausvus ponius debesyse.

Aš nekviečiu “pabūti nuošalyje“… 

Mūsų Meilės jėga ir Dvasios Jėga pasireiškia būtent gebėjime MATYTI TAI, KAS YRA.

Matyti… suprasti – KODĖL, daryti išvadas ir nedalyvauti tos informacijos skleidime, kuri didina įvairiausių baimių ir negatyvių emocijų įtampą.

Matyti ir vis vien mylėti… tikėti, spinduliuoti savo vidine būsena taiką ir visais įmanomais būdais harmonizuoti bendrą erdvę.

Įskaitant ir virtualius socialinius tinklus.

Pirmiausiai tai liečia įvairias prognozes apie “siaubingą siaubą“, kuris nutiks planetoje arba kai kuriose šalyse. Nes dabar reikia spręsti tai, kas jau vyksta. O tai, kas, atseit, “nulemta“, galima pakeisti tik savo dėmesiu, nukreipiant jį į šviesią ateities perspektyvą.

Mielieji, tai toli gražu ne pasakos, kad mes visi savo būsena ir dėmesiu ne tik keičiame erdvę aplink save, bet ir įtakojame galimų įvykių eigą…

Jei tik žmonės tai suvoktų… Jei tik žmonės suprastų, kokia kova vyksta dabar dėl  jų dėmesio…

Jei tik žmonės žinotų… kokia Meilės Jėga, galinti pakeisti įvykių eigą, slypi mūsų visų ketinimuose ir sutelktame dėmesyje…

Stebėkite savo vidinę būseną ir kūną, kuomet jūs “prisipildote“ toksiška informacija arba bendraujate su negatyviai nusiteikusiu žmogumi… Kūnas kaipmat reaguoja. Ir – kiekvienas žmogus pajunta pasekmes…

Mūsų daug… Ir mes stiprūs…

Todėl mūsų užduotis – imtis atsakomybės už savo būseną… ir jei ji šiuo metu “nulinė“ – neužkrėsti tuo kitų žmonių.

Mes su jumis – tarsi filtrai Žemės planetoje. Ir tai didžiulis darbas. Nelengvas… ir labai svarbus.

Nuspręskite – prie ko jūs asmeniškai prisidedate – esate Kūrėjai… ar…

Apkabinu kiekvieną, su Meile…

Padėka autorei! Pagal Natalja Forniak tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Miniatiūros

Kai pabundi pirmąją sausio dieną, gatvėje taip tylu, jog atrodo, kad atėję metai dar niekuo neapgyvendinti. Bandai suprasti, kas pasikeitė, kas įvyko pasaulyje su kalendoriaus pasikeitimu? Nepasikeitė nieko. Tu esi čia, kad gyventum būtent šiame naujame laike, šiame pasaulyje, ir pakeistum į gera viską, ką tik gali.

Mes laukiame stebuklų iš naujų metų. O jie laukia stebuklų iš mūsų. Nepaveskime vieni kitų…

Elena Kasjan

************

Patys naiviausi tiki, kad naujuose metuose viskas bus kitaip – jie užrašo savo norus, degina tuos lapelius, laukia neįtikėtinų pokyčių ir šiugžda vilčių celofanu, rinkdami dovanas.

Tu ciniškai ir kandžiai šypsaisi, stebėdamas jų jausmų šurmulį,  tačiau širdies gilumoje žinai, kad patys naiviausi visada buvo patys laimingiausi šioje planetoje.

R. Viliullin

************

Būtinai džiuginkite vaikus! Gyvenimas nelengvas… Ir jūsų užaugusio vaiko sieloje turi būti kertelė, kvepianti vanile, pasakomis, išsipildžiusiais prašymais Kalėdų seneliui, tėvų bučiniais ir tikėjimu, kad jis pats-pats… Kertelė, prie kurios prisilietęs, jis galės rasti savyje jėgų įveikti visus išbandymus…

Autorius nežinomas

************

Galiu valandų valandas stebėti, kaip sninga. Sniego kritimo tyla. Ji visada užburia. Geriausia – žiūrėti į krentantį sniegą per šviesą, pavyzdžiui, per lauko žibintą. Arba išeiti į lauką, kad sniegas ant tavęs kristų. Štai, jis, stebuklas. Žmogaus rankomis to nesukursi…

Erlend Lu

************

Sausis mėgsta šilumą ir jaukumą, todėl ir norai dabar patys paprasčiausi. Kad tik būtų laimingi tie, kas šalia…

Ir netiesa, kad nieko nepasikeis. Daug kas keičiasi nuo vieno vienintelio gero žodžio. Nuo širdies šilumos ir šypsenos…

Autorius nežinomas

************

Parengė ruvi,lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !