“Pamažėle“… iš vaikystės pamėgtas žodis, kuriuo pas mus dažniausiai atsakydavo į klausimą apie tai, kaip mūsų reikalai. Jis šiltas, atviras, neiššaukiantis, minkštas tarsi artimojo delnai, glostantys pavargusią galvą.
Jis, ko gero, nelabai atitinka tikrovę, nes ten, kur pamažėle, ten suprantama, įprasta, tylu… o dabar, atvirkščiai, taip triukšminga, kad norisi sumažinti garsą.
Jis nuramina, sugrąžindamas į tai, kas rūpestingai išsaugota savyje, ir ko nei atimti, nei sutepti, nei išduoti neįmanoma.
Pamažėle…
Sustoju prie rytinio lango, žiūriu į sniego pusnis po purvo šarvais ir galvoju, kad reikia sulaukti lietaus… Ateis lietūs ir nuplaus visą purvą, tarsi jo ir nebūta…
Pamažėle…
Tariuosi su savo kantrybe, prašydama jos jėgų, kad išlaikyčiau tą išorinį škvalą, kad nenusileisčiau iki išdavikiškos baimės, neapaugčiau abejingumo kiautu taip, kad neužjausčiau kiekvieno konkretaus skausmo, paaukoto globaliems sumanymams.
Svarbiausias palaikymas – laikas ir gamta…
Nei viena minutė netapo ilgesnė ar trumpesnė, niekas neatšaukė metų laikų. O tai jau stabilumas…
Ir todėl aš neatšauksiu savo rytinės kavos, nesiliausiu džiaugtis nesugalvotomis smulkmenomis, nesiliausiu klausytis mėgiamos muzikos ir nesiliausiu mylėti.
Visiems bendraminčiams nuoširdžiai dėkoju… aš jus jaučiu, dabar – ypatingai…
Neleiskite niekam paversti iš jūsų – ne jus…
Padėka autorei! Pagal Lilia Grad esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 
Toks tyras ir artimas zodis – “pamazele“. Isnires is ankstesniu laiku, gal todel toks siltas ir savas, atspindintis letesne laiko tekme. Mums dabar to taip truksta. Dabar visi skubam nesibaigianciame rupesciu sraute, pamirsdami svarbiausia – bendravima ir palaikyma.
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Labas, Jone!
Tikrai, kaip gerai pastebėjai, kad šis žodis – iš praeities, dabar jau mažai kas taip sako. Ir ne tik žodis pamirštas, bet ir lėtesnis, paprastesnis gyvenimo būdas…
PatinkaPatinka