Kartais gyvenimas primena vientisą lauką iš nusivylimų. Žmonėmis, sudužusiomis į šipulius iliuzijomis, neišsipildžiusiomis svajonėmis ir norais, savo žingsniais ne ten ir ne su tais.
O tu atsikeli ir eini toliau. Šimtai rožinių akinių sudaužyti, stabdo skaudūs gyvenimo smūgiai, tačiau tu eini su neblėstančiu tikėjimu šviesia ateitimi ir… savimi.
Ir dar – žmonėmis. Jei netikėsi, kad kitų žmonių sielose yra pakankamai gerumo, šviesos ir meilės, tuomet gyvenimas pasirodys visai beprasmiškas.
O ką daryti su gyvenimo vertybėmis? Neišduoti jų. Niekada ir jokiose aplinkybėse. Net jei kiti galvoja skirtingai ir žiūri į priešingą pusę, nei tu.
Jums tiesiog ne pakeliui.
Su tais, kas panašus į tave, bus vieninga vibracija širdies lygmenyje.
Padėka autorei! Pagal A. Hoffmann esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
ruvi 