Mėnuo: gruodžio 2024

Padovanokime sau laiką…

Šią žiemą aš noriu palinkėti, kad jūs padovanotumėte sau laiką.

Laiką virti kakavą. Laiką kepti sausainius. Laiką svarbiems pokalbiams ir pokalbiams apie smulkmenas. Laiką sau ir laiką kitiems. Laiką susitikimams su kažkuo labai svarbiu. Ir laiką kartu pagaminti maistą ir kartu jį suvalgyti.

Laiką naujiems ir seniems draugams. Laiką nuvažiuoti į svečius pas tėvus. Ir laiką apkabinti savo vaikus. Laiką sutikti kažką reikšmingo ir laiką išsiskirti su kažkuo, kas jau neturi reikšmės. Laiką knygoms, tylai, vienatvei. Laiką šokiams sofitų šviesoje.

Laiką triumfui ir laiką susitaikymui su praradimais. Laiką pajusti kiekvieną savo gyvenimo minutę. Kavos ir migdolų riestainio kvapus. Nakties šaltuko skonį ir minkšto megztinio šilumą. Laiką pabandyti kažką naujo. Ir laiką susitikti su praeitimi, suvokti jos svarbą.

Laiką nepraleisti svarbaus ir laiką viską pramiegoti. Noriu palinkėti rasti laiką atleisti kitiems. Ir laiką atleisti sau. Ir laiką prisipažinti meilėje. Ir laiką pakvėpuoti į užšalusį stiklą ir ant jo užrašyti: “viskas bus gerai“.

Padėka autorei! Pagal Elenos Pasternak tekstą, vertė ruvi.lt

Šviesių artėjančių žiemos švenčių mums visiems 🙂 ! Smagių susitikimų, jaukaus ir šilto bendravimo! Tegul pildosi nuoširdžiausi ir gražiausi palinkėjimai ateinantiems metams 🙂 … Tvirtai tikėkime: viskas bus gerai – ir tai vienintelis mūsų visų ateities variantas 🙂 !

(Kitas įrašas bus ateinančių metų sausio 3 dieną)

Šviesių vilčių metas

… Prisipažinkime – juk mes laukiame Naujųjų metų… Todėl kad visai nesvarbu, kaip kiekvienas iš mūsų žiūri į šią šventę – juk kažkas net vasarą svajoja apie tą linksmą šurmulį: eglutes, girliandas, dovanas, saliutus…

Kiti gi, atvirkščiai, svajoja tik apie tai, kad visas tas blizgantis šurmulys kuo greičiau pasibaigtų ir prasidėtų ramus įprastas gyvenimas be visų tų eilių, beprasmiškų dovanų ir kartojamų iš metų į metus palinkėjimų…

Ir vis dėl to… jokia kita šventė nesugeba taip suvienyti mūsų visų su viltimi į geras permainas, į kažką naujo…

Juk koks bebūtų žmogus – beviltiškas romantikas jis ar užkietėjęs skeptikas, tačiau ir jam, gal pačioje giliausioje sielos kertelėje, bet taip norisi tikėti, kad kartu su paskutiniu kalendoriaus lapeliu iš jo gyvenimo išeis visas blogis, o Nauji metai būtinai atneš džiaugsmą, gerovę, meilę ir laimę…

Padėka autoriui! Pagal O.Roj esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kai meilei atviros širdys…

“Aš nežinau kitų pranašumo požymių, išskyrus gerumą“ (L. van Bethovenas)

…ir meilę – pridurčiau aš.

Tu gali turėti didelę mašiną, didelę piniginę ir didžiausią namą, bet kokia viso to prasmė, jei tavo širdis – mažytė?

Širdis – durys į pasaulį. Jei jos mažos, tuomet įšliauš tik gyvatės-demonai: neapykanta, pavydas ir pagieža. Ir tu žvelgsi į visus su nusivylimu ir pykčiu, nuolat laukdamas klastos.

Angelų sparnai didžiuliai. Jie ateina tik į plačiai atvertas širdis. Tik ten jie gali apsigyventi.

Todėl taip svarbu mokytis mylėti. Visą gyvenimą. Mylėti ir atleisti. O jei kažką mylėti kol kas nesigauna, tai bent jau nejausti neapykantos. Todėl kad neapykanta nuolat išskiria aitraus kvapo nuodus, kurie smilksta ir nuodija jūsų širdį.

Aš nenoriu gyventi juodai-baltame pasaulyje, kur visi arba draugai, arba priešai. Kiekviename žmoguje gyvena angelas. Su juo aš bendrauju. Aš gyvenu spalvotame pasaulyje, edeno sode. Atleidžiu tai, kas skaitoma nuodėme. Todėl kad nuodėmė – dažniausiai labai subjektyvus vertinimas. Pradedi nagrinėti nuodėmės mazgelius, o ten nėra nieko, išskyrus svetimą skausmą.

Jei širdis didelė – tuomet tai meilės ir stiprybės vandenynas. Tos, kuri visada išgelbės, papildys ir palaikys. Didelė širdis – kaip magnetas traukia aplinkinius. Ir meilė auga, prisotina, praturtina.

Neįmanoma mylėti visų. Bet tuos, kurie šalia – būtina.

Padėka autorei! Pagal Sigita Ulskaja esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kreivi veidrodžiai

Vienas iš absurdiškiausių šiuolaikinės populiariosios psichologijos teiginių – tai, kad kituose žmonėse mums nepatinka tos savybės, kurias mes turime, bet neleidžiame sau išreikšti.

Tuo tarpu daugeliu atvejų šio reiškinio priežastis – vertybių nesutapimas.

Pavyzdžiui, jei man nepriimtini įžūlumas, grubumas, neatsakingumas, įkyrumas ir manipuliacijos – tai visiškai ne dėl to, kad aš sau neleidžiu tokių išraiškų. Ir ne dėl to, kad aš pavydžiu ar noriu elgtis taip pat (beprotiška, plačiai visuomenėje paskleista idėja!)

Tam yra viena-vienintelė priežastis, ir ji labai paprasta: man tai nepriimtina, nepatinka, netinka, prieštarauja mano prigimčiai ir aukštesniems siekiams.

Ir galima be galo svarstyti apie susitaikymą su šiomis savybėmis savyje (sutinku, ne visi mes idealūs) ir leidimą sau taip elgtis – tačiau mano atveju nėra poreikio su tuo taikytis, aš sąmoningai renkuosi neturėti nieko bendro su tokiomis savybėmis.

Ir su žmonėmis, kuriems toks elgesys yra gyvenimo norma – aš taip pat nenoriu turėti nieko bendro.

Tai pasirinkimas, o ne vengimas. Sveika nuovoka, kaip ir renkantis maistą: tai man skanu, o tai nepatinka ir nereikalinga, todėl aš atsisakau valgyti, pavyzdžiui, patiekalus su svogūnu. Ir analizuoti, ieškoti priežasčių, kodėl aš atsisakiau šio produkto, būtų keistas sumanymas. Man tiesiog neskanu, nepatinka.

Taip ir su žmonėmis, ir su įvairiomis žmonių savybėmis. Esmė yra būtent tame: mes visi esame žmonės, Homo sapiens, bet tuo pačiu laikomės SKIRTINGŲ gyvenimo vertybių, ir todėl kartais visiškai nesutampame.

Taip, iš dalies mes esame vieni kitiems veidrodžiai, tačiau juk veidrodžiai būna įvairūs: kreivi veidrodžiai gali iškreipti vaizdą, todėl ne visiems reikia tikėti ir ne į visus žiūrėti. 

Kartais tereikia – lengvai ir be savigraužos praeiti pro šalį, išsaugant savo prigimtį, savo vertybes ir kelią.

Padėka autorei! Pagal K. Messing tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Neskubinkime žiemos…

Žiema… Į ją įeini lyg į didelį namą…

Man patinka jos ilgi mėnesiai, kaip atostogos nuo garsaus šurmulio… Kaip laikas  apmąstymams…

Kaip ilgi ypatingo namų jaukumo vakarai su pledais, knygomis, mėgiamais filmais, kuriuos žiūrime apsikabinę…

Kaip nepraradusi magijos šventė, kai vieni metai pereina į kitus…

Neskubinkite žiemos…

Neskaičiuokite dienų iki pavasario…

Ir apskritai niekur neskubėkite. mielieji…

Todėl kad su kiekviena praleista minute mes galime praleisti kažką labai svarbaus…

Tai, apie ką metų metais svajojame, bet niekaip negalime įžvelgti, abejingai versdami kasdienybės puslapius…

Padėka autorei! Pagal Lilia Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Vieningos Visumos dalys…

Visa žmonija, suvokia tai ar ne, susieta tarpusavyje nematomais būties saitais.

Buvusios, esamos, būsimos kartos, o taip pat tautos ir rasės, visi žmonės, visi visuomenės sluoksniai – visi jie yra nuolatinėje tarpusavio sąveikoje. 

Mes galime nežinoti ir nesuprasti šito, bet mūsų veiksmai (arba neveiklumas) įtakoja mus supantį pasaulį.

Galbūt, tavyje dabar vos-vos rusena Gyvenimo Liepsna. Galbūt, Likimo Vėjas nepaliaujamai blaško tave.

Bet netikėtai tu visiškai atsitiktinai (?) išgirsti dainą, arba skaitai knygą, arba žiūri filmą, arba skaitai naujienas socialiniuose tinkluose – ir staiga pastebi tai, kas leidžia tavo Vidinei Liepsnai įsižiebti su nauja jėga.

O juk šio atsinaujinimo priežastis atėjo pas tave per kitus žmones, per tai, ką jie padarė. Arba NEpadarė, juk kažkas galėjo pasiųsti į išorinį pasaulį būtent tai, kas galėjo galutinai palaužti tave.

Arba, galbūt, meilė kažkam motyvuoja tave parašyti tokias nuoširdžias eiles, kad kažkas išvers jas į kitą kalbą. Ir sukurs pagal jas dainą. Ir šia daina kažkas prisipažins kažkam meilėje. O paskui gims vaikas, kurio poelgiai teigiamai įtakos pasaulį.

Arba kažkas parašys kitą, kupina neapykantos tekstą, kurį pavers kariniu himnu, ir eilinis diktatorius po savo vėliava sutryps savo juodais batais nekaltas aukas.

Mes susieti vieni su kitais.

Skleidi gėrį – didini gėrį.

Skleidi blogį – didini blogį.

Kiekvienas veiksmas (arba neveiklumas) priartina tave ten, kur tu eini, keisdamas supantį pasaulį ir įtakodamas tuos žmones, apie kurių egzistavimą tu niekada nesužinosi.

Mes negalime žinoti visų savo veiksmų pasekmių. Tačiau galime žinoti savo tikruosius ketinimus.

Iš tiesų nuoširdumas turi didelę reikšmę. O nuoširdumas ir Naudingos Žinios gali atnešti daug gėrio ir tau, ir kitiems žmonėms.

Mes visi “įpinti“ į vieną tą pačią “Matricą“. Norime to ar ne.

Visi mes – Vieningos VISUMOS dalys…

Padėka autoriui! Pagal Said Ši tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Miniatiūros

Tamsa nieko nekuria, negamina, o tik vartoja ir išnaudoja. O Šviesa be tamsos gali puikiai gyvuoti — ji tik lengviau atsikvėps…

Juk parazitas be žmogaus – negyvas parazitas, o žmogus be parazito – sveikas ir laimingas žmogus!

Štai todėl Šviesai ir nulemta pilnai įveikti tamsą.

Autorius nežinomas

************

Neįmanoma palaikyti melą ir tikėtis, kad tavęs neapgaus. Neįmanoma linkėti kitam blogo ir tikėtis, kad išvengsi bėdų. Neįmanoma daryti piktus darbus ir tikėtis išvengti jų pasekmių.

En Merkar

************

Gyvenimas – tai nuolatinis dovanojimas. 

Nedaugelio – daugeliui. Tų, kas žino ir turi – tiems, kas nežino ir neturi.

A. Modiljani

************

Laisvei neįmanoma suteikti formos, neįmanoma jos apriboti.

Tuo tarpu nelaisvė – tai griežta forma, todėl ją galima apibrėžti, riboti.

Galima numatyti kalinio gyvenimą, tačiau… neįmanoma numatyti laisvo žmogaus gyvenimo.

Autorius nežinomas

************

Žmonės… kalbėkite tyliau…

Tegul garsūs būna jūsų geri darbai.

Autorius nežinomas

************

Išmintis ne žiniose, ji – meilėje.

Todėl kad be meilės – net žinios nesuteikia išminties.

Edvard Taraščansky

*************

Kuo tu bebūtum, tapk, prašau, Šviesos spinduliu. Pasaulyje tiek daug problemų, melo ir piktavalių žmonių. O tu būk Savimi.

Net jei pasaulis tau neteisingas, šviesk, sklaidyk tamsą, tapk vilties Švyturiu, skatink ir kitus įžiebti savo vidinę Šviesą. Kad pasaulis visiems nušvistų skaisčiausia Aušra…

Autorius nežinomas

************

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pamažėle…

“Pamažėle“… iš vaikystės pamėgtas žodis, kuriuo pas mus dažniausiai atsakydavo į klausimą apie tai, kaip mūsų reikalai. Jis šiltas, atviras, neiššaukiantis, minkštas tarsi artimojo delnai, glostantys pavargusią galvą.

Jis, ko gero, nelabai atitinka tikrovę, nes ten, kur pamažėle, ten suprantama, įprasta, tylu… o dabar, atvirkščiai, taip triukšminga, kad norisi sumažinti garsą.

Jis nuramina, sugrąžindamas į tai, kas rūpestingai išsaugota savyje, ir ko nei atimti, nei sutepti, nei išduoti neįmanoma.

Pamažėle…

Sustoju prie rytinio lango, žiūriu į sniego pusnis po purvo šarvais ir galvoju, kad reikia sulaukti lietaus… Ateis lietūs ir nuplaus visą purvą, tarsi jo ir nebūta…

Pamažėle…

Tariuosi su savo kantrybe, prašydama jos jėgų, kad  išlaikyčiau tą išorinį škvalą, kad nenusileisčiau iki išdavikiškos baimės, neapaugčiau abejingumo kiautu taip, kad neužjausčiau kiekvieno konkretaus skausmo, paaukoto globaliems sumanymams.

Svarbiausias palaikymas – laikas ir gamta…

Nei viena minutė netapo ilgesnė ar trumpesnė, niekas neatšaukė metų laikų. O tai jau stabilumas…

Ir todėl aš neatšauksiu savo rytinės kavos, nesiliausiu džiaugtis nesugalvotomis smulkmenomis, nesiliausiu klausytis mėgiamos muzikos ir nesiliausiu mylėti.

Visiems bendraminčiams nuoširdžiai dėkoju… aš jus jaučiu, dabar – ypatingai…

Neleiskite niekam paversti iš jūsų – ne jus…

Padėka autorei! Pagal Lilia Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jei mums pakeliui

Kartais gyvenimas primena vientisą lauką iš nusivylimų. Žmonėmis, sudužusiomis į šipulius iliuzijomis, neišsipildžiusiomis svajonėmis ir norais, savo žingsniais ne ten ir ne su tais.

O tu atsikeli ir eini toliau. Šimtai rožinių akinių sudaužyti, stabdo skaudūs gyvenimo smūgiai, tačiau tu eini su neblėstančiu tikėjimu šviesia ateitimi ir… savimi. 

Ir dar – žmonėmis. Jei netikėsi, kad kitų žmonių sielose yra pakankamai gerumo, šviesos ir meilės, tuomet gyvenimas pasirodys visai beprasmiškas.

O ką daryti su gyvenimo vertybėmis? Neišduoti jų. Niekada ir jokiose aplinkybėse. Net jei kiti galvoja skirtingai ir žiūri į priešingą pusę, nei tu.

Jums tiesiog ne pakeliui.

Su tais, kas panašus į tave, bus vieninga vibracija širdies lygmenyje.

Padėka autorei! Pagal A. Hoffmann esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !