Mums taip norisi tikėti istorijomis apie tyrą ir didelę meilę ir apie tai, kad “vieną dieną jie atrado vienas kitą ir ilgai ir laimingai gyveno“ (o kaip gi kitaip?).
Kartais mes matome tokias istorijas ne tik knygose ar kine. Kartais suprantame, kad “ilgai ir laimingai“ – tai nebūtinai “tobulai-romantiškai ir be jokio debesėlio“
Ir kad laimė visada kitokia. Ir kad ji ne kažkur ten, už tolimo horizonto, už Visatos tolių, bet čia pat, su žmogumi, kurį tu myli. Ir kad jūs galite būti labai skirtingi, tačiau visiškai neįtikėtinu būdu sutampate tame, kas svarbiausia: meilėje.
Ir kad kartais kelyje į meilę tenka įveikti įvairiausius (ir ne tik išorinius!) sunkumus, kliūtis ir aplinkybes. O kartais tenka susidoroti ir su savo asmeninėmis baimėmis ir abejonėmis. Arba neryžtingumu ir tingumu. Arba su perdėtu svajingumu, kurį visada iš debesų į žemę nuleidžia tvirta realybės ranka. Ir kad tikrovė – tai visada gilu, paprasta ir suprantama. Arba sudėtinga, bet visada suprantama. Bent jau tau pačiam.
O kartais pasirodo, kad visa ta didelės meilės istorija – taip pat ir apie tave. Pasistenk tai laiku pastebėti ir suprasti. Pasistenk tai pajusti ir pilnai priimti. Ir leisk sau patirti didelės meilės laimę ir sunkumus.
Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova tekstą, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 