Svarbiausia – šviesk…

Šviesk.

Savo unikalia vidine šviesa. Savo sielos šviesa. 

Kaip gali. Kuo gali. Bet svarbiausia – šviesk.

Juk kiekviename yra savo šviesa. Daugiau jos ar mažiau – nesvarbu. Bet visi ją turi – ta šviesa kiekvieną apdovanojo Kūrėjas, dosniai pasidalinęs Savąja.

Todėl šviesk. Savo unikalia šviesa. Net jei nušviesti kol kas gali nedaug ir netoli.

Bet tu vis vien šviesk. 

Nes, galbūt, būtent tavo unikali šviesa reikalinga kažkam, kad praeitų pro savo tamsą, kad pasiektų savo šviesą. Pasiektų, uždegtų, kad taip pat galėtų šviesti kitiems.

Šviesk ir apie nieką negalvok. Nesižvalgyk aplinkui, lygindamas savo šviesą su kitų šviesa. Abejodamas, reikalinga ji ar ne (taip, reikalinga, labai reikalinga!)

Tu tiesiog šviesk.

Ryškiai. Tyrai. Iš pačios širdies. Iš pačių savo sielos gelmių. Kaip sugebi. Kaip buvo tau skirta.

Šviesk savo unikalia šviesa. Juk ne veltui Kūrėjas ja apdovanojo tave. O ir tu čia esi visai ne atsitiktinai.

Todėl šviesk. Unikaliai, savitai.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščansky esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !