Tikros kaimiškos vasarinės arbatos paruošimui prireiks: seno medinio namo su pečiumi, fajanso arbatinuko, saulės sušildytos palangės ir duonos kepaliuko ant jos, indiškos arbatos minkštame pakelyje su drambliuku, kuri tuoj pat perpilama į metalinę skardinę su patrumpintu arbatiniu šaukšteliu, verdančio vandens iš didelio emaliuoto virdulio, mėtos šakelės (pagal norą) arba citrinos, ir močiutės.
Svarbiausia šiame sąraše, žinoma, yra močiutė, nes visos kitos sudedamos dalys priklauso būtent nuo močiutės ir paklūsta tik jai.
Padėka autorei! Pagal Maks Fray esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 
O man mociutes arbata kaime – tai dziovintu vysniu, zemuogiu ir svaiginanciai kvapniu zoleliu arbata… Tegul neisblunka mums vasariski vaikystes prisiminimai!
PatinkaPatinka
Taip, Jone, tokie prisiminimai sušildo širdį, sugrąžina nepaprastą lengvumo pojūtį iš vaikystės 🙂 …
PatinkaPatinka
Kai taip karšta kaip dabar, ko gero, nėr geriau nei melisos arbata. Nusiskynei keletą lapų ir užpylei verdančiu vandeniu. Na, močiutė turbūt padarytų geriau 🙂
PatinkaPatinka
Sveiki, Algirdai!
Tikrai, melisos arbata labai skani, ypač citrininės melisos. Ir dar mėtų arbata puikiai tinka karštą dieną. O močiutės, žinoma, viską gerai žino apie arbatas, ir ne tik 🙂 …
PatinkaPatinka