Dauguma žmonių nemoka susitarti kaip suaugę žmonės. Ir kuomet iškyla konfliktinė situacija, jie kaipmat pradeda gintis lyg vaikai ar paaugliai, naudodami tas priemones, kurias jiems taikė, arba tas, kurias taikė jie patys reikšmingiems jų gyvenime suaugusiems, ir tai suveikdavo.
Riksmai, kaltinimai, manipuliacijos, demonstratyvus įžeidumas, isterijos, šantažas, skausmingiausių taškų spaudimas, ignoravimas arba tylėjimas – visa tai vaikiška gynyba.
Rezultatas – pykstasi du vaikai, kurie muša vienas kitą kastuvėliais ir kibiriukais per galvą. Jie neturi empatijos, užuojautos. Jie negirdi vienas kito.
Jų vienintelis tikslas – kuo skaudžiau suduoti, vietoje to, kad išspręstų ginčytiną klausimą. Todėl gaunasi, kad ir rezultato nėra, ir abu traumuoti. Štai taip ir griaunami santykiai.
Suaugę žmonės, atvirkščiai, išsiaiškina situaciją, kalba apie savo jausmus. Klauso ir stengiasi suprasti kitą. Kalba apie savo poreikius, jei reikia, derina ribas. Aiškinasi, kaip galima ir kaip negalima. Ieško sprendimo, kuris abiems tinka. Ir visa tai daroma su pagarba vienas kitam.
Sunkios, neaiškios situacijos būna visų gyvenime. Ir tokiais atvejais svarbu nepasiduoti emocijoms ir vaikiškoms reakcijoms, bet elgtis taip, kaip elgiasi suaugę žmonės.
Tuomet net sunkumai sutvirtina santykius, padaro juos maksimaliai harmoningais.
Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard tekstą, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
ruvi 