Štai toks jis…

Birželis, birželis… Ką aš galiu apie jį pasakyti?

Galvoje kaipmat iškyla mintys apie ūkanotą vėsų rytą, žemuogių takelius ir apie dangų, sumaišytą su pavasariu. Birželis, birželis… Tu toks drovus ir kuklus, ir suprasti tave galima tik tuomet, kai myli!

Tu rašai eilėraščius dar nepražydusiais žolynais laukuose, mokai šokti mieguistus drugelius pievose, suteiki viltį kiekvienam, o pats slepiesi už šiltų, saulės sušildytų medžių kamienų. Bet taip tik iki tam tikro laiko…

O vieną dieną tu tampi visai kitoks. Tu daugiau nesislepi tankioje žolėje ar už debesų, bet drąsiai išeini į kelią. Klausi, iš kur aš žinau? Aš mačiau tavo pėdas ant tako. Ir rytas dabar jau šiltas, o danguje jau pavasario neliko nei pėdsako.

Birželis, birželis… Ir galvoje dabar nėra minčių. Vien tik saulė ir šiltas vėjas.

Štai toks jis. Birželis…

Padėka autorei! Pagal V. Dorn esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gražios vasaros mums visiems 🙂 !