Mums vertėtų išmokti jausti kitų žmonių nuotaiką. Nesvarbu, kas šalia tavęs – mylimas žmogus, mama, draugas, bendradarbis ar net atsitiktinis pakeleivis.
Niekada iš karto neliekite ant jo savo emocijų – džiaugsmas tai, liūdesys ar susierzinimas. Negalima štai taip, lyg niekur nieko, veržtis į kito žmogaus pasaulį.
Juk užeidami į šventovę, biblioteką ar teatrą, mes paprastai elgiamės santūriai, net kalbėti pradedame tyliau, kas tuo metu bevyktų mūsų viduje.
Kito žmogaus pasaulis – tai taip pat šventovė. Ir priimti ją reikia taip pat su derama pagarba…
Padėka autoriui! Pagal O. Roj esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
ruvi 
Kaip nuostabiai perteikė bendravimo esmę autorius❤️O juk pamatas pagarba.Iš jos kyla pajautimas, supratimas, filtravimas ką galiu nešti į kito šventovę, ką ne. Mylintis žmogus tikrai tai puikiai jaučia.❤️
Šventovė – tai kas šventa, ir joje tyra versmė, į kurią įsilieti reikia irgi atitinkamai pasiruošus❤️
PatinkaPatinka