Taip pat šventovė…

Mums vertėtų išmokti jausti kitų žmonių nuotaiką. Nesvarbu, kas šalia tavęs – mylimas žmogus, mama, draugas, bendradarbis ar net atsitiktinis pakeleivis.

Niekada iš karto neliekite ant jo savo emocijų – džiaugsmas tai, liūdesys ar susierzinimas. Negalima štai taip, lyg niekur nieko, veržtis į kito žmogaus pasaulį.

Juk užeidami į šventovę, biblioteką ar teatrą, mes paprastai elgiamės santūriai, net kalbėti pradedame tyliau, kas tuo metu bevyktų mūsų viduje.

Kito žmogaus pasaulis – tai taip pat šventovė. Ir priimti ją reikia taip pat su derama pagarba…

Padėka autoriui! Pagal O. Roj esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Parašykite komentarą