Atsiverti pavasariui…

Taip neįprasta ir smagu pabusti iš ryto saulės šviesa užlietame kambaryje už lango čiulbant paukščiams…

Po ilgos žiemos tylos ir vėlyvų saulėtekių tai atrodo dabar kaip tikra laimė ir stebuklas. 

Įpilti į puodelį ką tik užvirtos kavos, atidaryti langus… Įleisti į savo namus jaukią rytinę gaivą…

Atrodo, kad kartu su perregimu skambiu oru į namus užeina pats pavasaris. O kartu su juo – įkvėpimas, žvalumas, naujos svajonės ir naujos viltys.

Noras gyventi, mylėti ir pripildyti savo dienas nuostabiu pavasario švelnumu…

Padėka autorei! Pagal A. Del esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tai Ji bunda tavyje…

Kai vidinė Jėga bunda tavyje, iš pradžių ji neišvengiamai pradeda reikštis tavo gyvenime kaip uraganas, griaunantis tą trapų pasaulėlį, kurį tu taip sunkiai sau susikūrei.

Visą tą stabilumą, visas nuostatas apie save patį, apie teisingumą, apie gėrį ir blogį…

Ir tuomet tavo gyvenimas virsta Tamsios nakties periodu, kuris kupinas žūstančio ego kančios.

Tačiau iš tiesų tai laikotarpis, kuomet lėliukė virsta drugeliu…

Ir kai visi apribojimai bus ištrinti, vidinė Jėga pradės reikštis per tave, keisdama jau ir išorinį pasaulį.

Ir tu jau nebūsi tiesiog paprastu žmogumi – tu tapsi burtininku.

Ištrauka iš K. Kastanedos kūrybos, parengė ruvi.lt

Meilės ir pavasarinio atgimimo mums visiems 🙂 !

Gyventi

Gyventi – tai girdėti tylų lietaus šnarėjimą už lango, svirplio dainą, vieversio trėles šiltą vasaros vakarą, sniego girgždėjimą po kojomis šaltą žiemą ir vėjo gūsius darganotą rudenį.

Gyventi – tai matyti vaivorykštę po lietaus, matyti šalčio išraizgytus ornamentus ant stiklo, mirgančias žvaigždes naktiniame danguje, rasos deimantus ant gėlės žiedlapių.

Gyventi – tai jausti mėgstamų ledų skonį, pieno su duona skonį, pušies spyglių, smilgos skonį ir bučinio skonį.

Gyventi – tai gebėjimas priimti savo stiprybę ir bejėgiškumą, gebėjimas pripažinti savo vienatvę ir vienybę su viskuo, susitaikyti su praeities kartėliu, turėti viltį ir būti savimi tikruoju.

Gyventi – tai sugebėti pačioje tamsiausioje naktyje įžvelgti naujos aušros prošvaistę…

Padėka autorei! Pagal Irida Sargas esė, vertė ruvi.lt

Meilės, gerovės ir santarvės mums visiems 🙂 !